Lapkričio 6 dieną Specialiojo ugdymo skyriaus 5-10 klasių mokiniai lankėsi Prienų krašto muziejuje, kur vyko netradicinė integruota lietuvių kalbos ir technologijų pamoka „Duonos kelias". Pamokos aplinka – senovinė kaimo pirkia, o mokytojos – močiutės-muziejininkės Irena ir Anelė. Mokiniai savo rankomis formavo nedidelius ruginės duonos kepaliukus, kuriuos, močiučių pamokyti, drėkino, švelniai glostė, žymėjo ir ženklino kryžiaus ženklu.
Kai duona buvo pašauta į karštai iškūrentą senovinę krosnį, močiutės pasakojo vaikams apie ilgą ir sunkų duonos kelią iki stalo. Mokiniai sužinojo apie žemės paruošimo ir sėjos darbus, pamatė senovinius darbo įrankius ir patys pabandė atkartoti arimo, sėjos, rugių pjovimo ir kūlimo techniką. Laikydami savo rankose senovinį arklą, rėtį, pjautuvą, liesdami rugių pėdus ir mokydamiesi juos rišti, mokiniai suprato, koks sunkus ir svarbus buvo senovėje žemdirbio darbas.

Buvo surengtas nuotaikingas šauniausio artojo ir geriausios rugių pjovėjos konkursas, kurį laimėjo Aurimas ir Ieva. Daug šurmulio sukėlė bandymas malti grūdus senovinėmis girnomis. Geriausiu malūnininku tapo Lukas.
Šios netradicinės pamokos metu mokiniai prisiminė lietuvių liaudies rugiapjūtės tradicijas ir papročius, minė mįsles, klausėsi liaudies išminties perlų – patarlių, priežodžių, dainų. Kai seklyčioje pakvipo šviežia duona, vaikai susėdo už linine staltiese užtiesto stalo ir dar kartą aptarė visą ilgą, sunkų duonos kelią. Žvelgdami į virš galvų siūbuojančius šiaudinius sodus vaikai išgirdo apie tikėjimą magiška duonos galia, lemiančia derlių ir visą šeimos gyvenimą.
Kai kiekvienas savo šiltą ir kvepiančią duonelę paėmė į rankas, kai įdėjo į drobinį maišelį ir žengė iš seklyčios, jie nešėsi ne šiaip duoną, o savo rankomis išglostytą, paženklintą ir šventą kepalėlį, kuriuo dalinsis su artimaisiais, linkėdami skalsaus ir gero gyvenimo.
Mokiniai nuoširdžiai padėkojo muziejininkėms Anelei ir Irutei už vertingą ir įsimintiną pamoką, už priimtina forma perteiktą tautos istoriją ir papročius.