Lietuva rengiasi didžiuliam pokyčiui – visavertei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų įtraukčiai. Tai bus įgyvendinama palaipsniui, o visi žingsniai ir priemonės šiam tikslui pasiekti numatytos Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų plane. Pakoreguotame Švietimo įstatyme įteisinta, kad nuo 2024 m. visos bendrojo ugdymo mokyklos turės priimti įvairių ugdymosi poreikių turinčius vaikus dėl klausos, regos, intelekto, autizmo spektro sutrikimų, ar kitokių priežasčių. Tačiau išliks ir specialiosios klasės bei mokyklos. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, jose galės būti ugdomi didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos. Sprendimą, ar savo vaiką leisti į bendrąją mokyklą, ar į specialiąją, priims tėvai, konsultuodamiesi su savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų plane numatoma priartinti konsultacinę, metodinę pagalbą plėtojant įtraukųjį ugdymą mokyklose. Suderinus su savivaldybėmis bus atrinkta ir kuriama 10 regioninių centrų, modernizuota jų infrastruktūra, telkiami specialistai, numatomas aprūpinimas reikalingomis priemonėmis. Planuojama sukurti Nacionalinį metodinį konsultacinį centrą įvairiapusių raidos ir kitų sutrikimų turintiems vaikams. Todėl dabar yra aktualu ministerijos komandai susipažinti su veikiančių speialiųjų mokyklų ir skyrių darbo specifika, specialistais, įvertinti mokyklų potencialą dalintis metodine patirtimi.
Sausio 27 dieną ir Prienų “Revuonos” pagrindinėje mokykloje lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas įtraukiojo ugdymo klausimais Ignas Gaižiūnas su komanda. Mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė pristatė mokyklos kontekstą, papasakojo mokyklų sujungimo istoriją, kalbėjo apie dirbančių specialistų kvalifikaciją, kompetencijas ir atsidavimą darbui. Svečiai apžiūrėjo specialiojo ugdymo skyriaus klases, poilsio ir multisensorinį kambarį, gydomosios kūno kūltūros ir masažo kabinetą. Ministerijos komanda noriai bendravo su mokytojais, teiravosi, kaip sekasi dirbti altenatyviosios komunikacijos būdu, domėjosi priemonių įvairove, metodais, pastebėjo ir teigiamai įvertino kruopščiai ir profesioaliai dirbančius mokytojus. Džiaugiamės, kad turėjome galimybę išsakyti ir savo lūkesčius. Kalbėjome, kad vis dar trūksta pagalbos mokiniui specialistų, ypač specialiųjų pedagogų, reikėtų didesnės judesio korekcijos specialisto etato dalies ir lankstesnės gydomosios kūno kultūros užsiėmimų skyrimo sistemos, nes pagal šiuo metu galiojančius dokumentus judesio korekcijos specialisto užsiėmimus galime skirti tik vidutinę ir didelę judesio negalę turintiems mokiniams. Diskutavome su svečiais apie programų dirbti su specializuotomis metodikomis (tokiomis kaip ABA, PECS, DIRFLoortime ir kt.) rengimą ir naujų specialistų gebančių dirbti pagal šias metodikas apmokymą.
Apibendrindami vizitą su ministerijos atstovais atsakėme į jų klausimu apie integruotas veiklas, bendrųjų ir specialiųjų klasių mokinių bendradarbiavimą,
dalyvavimą tarptautiniuose projektuose. Dėkojame svečiams už atsakytus klausimus ir pateiktas įžvalgas, nes vieningas požiūris ir apgalvotas kliūčių šalinimo procesas yra sėkmingo ir efektyvaus įtraukiojo ugdymo pamatai.