Kai kovo danguje Lietuvoje vėl suplazdės trispalvės, sustokime visi į darnią gretą, kad jaustume alsavimą, išgirstume širdžių plakimą ir vėl suvoktume, jog esame viena TAUTA.
Juk turim vieną Žemę, vieną Dangų ir jungia mus Istorija viena. O per pasaulį mus nuo amžių lydi iš lūpų motinų Kalba gimtoji išmokta. Lai mūsų širdys, ne vien lūpos, taria brangiausią žodį LIE-TU-VA...
Gražiai ir prasmingai Kovo 11-oji paminėta Prienų "Revuonos" vidurinėje mokykloje. Skambant dainai "Kokia nuostabi, Lietuva, esi" ir stebint vaizdo medžiagą su Lietuvos vaizdais, renginio vedėjai, septintokai, pasipuošę tautinais drabužiais bei vadovaujami mokytojos Vidutės Kuzmauskienės pradėjo šventinę pamoką. Sveikinimo žodį tarė mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė. Kartu su istorijos mokytoja Irena Vincekiene direktorė padėkomis ir atminimo dovanėlėmis apdovanojo mokinius, geriausiai sukūrusius kryžiažodžius, skirtus Vasario 16-ajai paminėti.
Renginio vedėjai šia svarbia nepriklausomybės atkūrimo 21-ųjų metinių proga kvietė prisiminti svarbiausius Lietuvos žingsnius laisvės link. Susirinkusieji žiūrėjo videoklipą "Lietuvos Nepriklausomybei", klausėsi A. Mamontovo dainos "Geltona. Žalia. Raudona". Lietuviai visada tikėjo savimi, tikėjo, kad jie gali būti laisvi ir nepriklausomi, ir tą tikėjimą bei pasididžiavimą sugebėjo parodyti net juodžiausiais priespaudos metais, kai bet koks laisvas žodis buvo slopinamas. Kaip tai pavyko padaryti? Kodėl Lietuvos kova už nepriklausomybę yra vadinama "dainuojančia revoliucija"? Ogi todėl, kad lietuviai turėjo dainų šventes. Ko gero, ne kiekvienas susimąstė, kad dainų šventės lietuviams tapo galimybe pasidžiaugti savo kalba, savo kultūra, galimybe susiburti ir per dainą ir šokį kovoti už nepriklausomybę. Mes džiaugiamės, kad mūsų mokyklos atstovai ne kartą dalyvavo dainų šventėse. Ir šią dieną kartu su muziejininke Anele Razmislavičiene bei mokytoja Danute Baranauskiene prisiminėme gražiausius dainų švenčių epizodus. Jos keletą kartų pačios dalyvavo dainų šventėse, todėl turėjo ką papasakoti mokiniams, į šventinę pamoką atvykusiems svečiams. "Į atgimimą ir nepriklausomybę atėjome su didžiuliu turtu- gimtąja kalba, dvasine kultūra ir tautosaka, - sakė muziejininkė Anelė Razmislavičienė.- Buvome, esame ir būsime tauta, turinti ką parodyti pasauliui ir nebijanti jam būti atvira." Kartu su jaunųjų muziejininkų būrelio nariais renginio dalyvius kvietė sudėlioti gyvą mozaiką iš mokyklos istorijos dalyvavimo dainų šventėse fragmentų. Istorinių švenčių dalyvių aprangą, dainas ir šokius pademonstravo mokiniai, mokytojai ir darbuotojai. Pasidžiaugėme lietuvaičiais iš "Revuonos", kurie priminė istoriją, ir visi kartu pagerbėme tuos, kurie padėjo puoselėti ir saugoti "dainuojančią revoliuciją", jų garbei uždegėme atminimo žvakelę.
Šventę papildė Ginos Kareivaitės parengtų mergaičių šokis su tautinėmis juostomis bei mokyklos muzikos mokytojo Aido Leskausko ir penktoko Mato Danilevičiaus duetas. Septintokai skaitė Justino Marcinkevičiaus eiles, prasmingai pagerbdami šviesų poeto atminimą jo gimtadienio dieną, kovo 10-ąją.
"Esame laisvi ir nepriklausomi, galime didžiuotis savo gamta ir istorija, turime gausybę protingų ir stiprių žmonių, garsinančių Lietuvą visame pasaulyje. Todėl pamirškime problemas ir sunkumus, nustokime skųstis ir bambėti ir visi kartu pasidžiaukime, kad esame gimę ir gyvename Lietuvoj" - skambėjo žodžiai iš mokinių lūpų. Renginio pabaigoje visi dalyviai susikibę už rankų sudainavo dainą "Pabudome ir kelkimės". Manau, kad jaunoji karta supranta ir vertina 2000 m. kovo 11 d. įvykius ir kiekvienas, galėjęs pabūti šventinėje pamokoje, pasakys: "Mes didžiuojamės gimę Lietuvoj..."
