Vasario 28 d. Prienų „Revuonos“ vidurinėje mokykloje viešėjo svečiai iš tolimojo Afrikos žemyno. Galime pasidžiaugti turėję malonią galimybę pažinti Afriką ir afrikiečius ne iš televizijos kelionių žurnalų, o per bendravimą, gyvą kalbą, dainas.

Pirmieji atvykusius dainomis ir šokiais pasveikino revuoniečiai. Svečius atlydėjusios Diana Kupstienė ir Žaneta Lazauskaitė mokiniams papasakojo kaip gyvena ruandiečiai, kas būdinga jų kultūrai. Mokiniai galėjo išgirsti ir pasimokyti ruandiečių kalbos bei pasigrožėti jaunuolių parengta temperamentinga šokių ir dainų programėle.

Galimybę pabūti Lietuvoje septyniems jaunuoliams suteikė lietuvis Kun. Hermanas Jonas Šulcas. Jis nuo 1978 m. savo gyvenimą yra pašventęs Ruandos našlaičiams vaikams ir jaunimui, ten jiems yra įsteigęs globos namus, amatų mokyklas ir gimnaziją, tačiau Lietuvą, kuri yra jo ir jo mamos gimtinė, kurioje jis įkūręs stovyklą asocialių šeimų vaikams, aplanko kasmet.

Nors Gerb. Kunigas į mūsų mokyklą tą dieną neatvyko ir jo pakalbinti neteko, apie ruandiečius man sutiko papasakoti Ruandoje buvusi mūsų mokyklos mokinė Kornelija Kupstaitė.

– Kur ruandiečiai dabar apsistoję?

– Dabar mes juos priėmę į savo namus kaip gerus draugus.

– Ar afrikiečiams nėra šalta pas mus? Kaip jie reagavo, pakliuvę į tokią šaltą žiemą?

– Kaip jie sakė, manė, kad sniegas tai lyg kažkokia antklodė. Buvo įdomu jį pamatyti, tačiau nemalonu liesti. Jie net neįsivaizdavo, ką reiškia tas tikrasis šaltis!

– Kokią nuomonę atvykęs jaunimas susidaro apie Lietuvą?

– Tiems, kurie čia lankosi pirmą kartą, labai keista. Jie yra pripratę prie lėtesnio gyvenimo tempo, bet apskritai jiems čia patinka.

– Kuo, tavo nuomone, Afrikos jaunimas skiriasi nuo mūsų jaunimo?

– Manau, jie yra paprasti žmonės, kaip ir mes, tik galbūt lengviau bendraujantys, tarp jų nėra jokios konkurencijos. Su jais labai įdomu bendrauti.

– Dėkoju už atsakymus.