Tai – kompanija, rankiniu būdu gaminanti šokoladą pagal geriausias belgiškas tradicijas. Daugelis saldainių receptų yra sukurti manufaktūros meistrų arba paties savininko – Algimanto Jablonsko. Kol buvo ruošiamas šokoladas, dėstomos formelės, mentelės, graibštukai, indai su riešutais, marcipanais, kremu, drožlėmis, manufaktūros savininkas trumpai ir šmaikščiai pasakojo šokolado ir savo manufaktūros susikūrimo istoriją.
Kakavmedžiai (Theobroma cacao), iš kurių gaunamos kakavos pupelės augo tropiniuose Lotynų ir Vidurio Amerikos miškuose. Actekai šventai tikėjo, kad kakavos sėklos į žemę atkeliavo tiesiai iš rojaus.

Beje, kakavos pupeles jie naudojo vietoj pinigų. Teigiama, kad garsusis actekų imperatorius Montesuma turėjo net 40 tūkstančių kakavos maišų! Esama daugybės teorijų, kaip kakava pateko į Europą, bet kad ji čia buvo ypač vertinama – neginčijamas faktas. XVI a. ispanų istorikas Ovjedo rašė: „Tik turtingas ir kilmingas žmogus gali leisti sau gerti šokoladą, nes jis geria... pinigus.“
Prieš pradedant lieti šokoladinius saldainius, pamatėme ir paskanavome žaliavos, skirtos šokoladinių saldainių gamybai. Tuo metu šokoladas buvo temperuojamas: pilamas ant stalo ir mentelėmis vėsinamas. Vėliau liejamos formelės, ragaujamas ir pilamas kremas. Visi gaminome saldainius, pasitelkdami savo fantaziją. Kol lietas šokoladas kristalizavosi, stebėjome demonstruojamą triufelių ir kitokių „rankinių“ saldainių gamybą. Sustingus šokoladui formelėse, iškilmingai buvo paskelbta paties šviežiausio šokolado degustacija ir ant granitinio stalo gražiai sugulė blizganti naujausia saldainių „karta“ pagaminta mūsų rankomis. Buvo išrinktas pats įdomiausias šokoladinis saldainis, jo kūrėjas gavo saldų prizą.
Išeidami visi gavome diplomus ir pilnas saujas šokolado už teisingai atsakytus klausimus ir už išradingai pagamintus saldainius