Atėję žiemos šalčiai ir sniegas suteikė galimybę  pasimėgauti šio sezono pramogomis.  Tačiau be tinkamos apsaugos su šaltu oru susijusių traumų pasitaiko ir aukštesnėje kaip 0°C temperatūroje, ypač jeigu pučia stiprus vėjas arba sudrėkę rūbai. Svarbų vaidmenį vertinant su šalto oro sąlygomis susijusias traumas atlieka abu – ir temperatūra, ir laikas, praleidžiamas lauke. Šalto oro sąlygų iššaukti sužalojimai pavojingi. Žmogaus organizmas gali atlaikyti neigiamą oro temperatūrą keletą valandų iki užšalimo, tačiau sąlytis su labai žema temperatūra, gali įšaldyti odos audinius per keletą minučių ar net sekundžių. Oro temperatūra, vėjo greitis ir drėgmė turi daugiausiai įtakos laikui, per kurį kūnas praranda šilumą. Pavyzdžiui, drėgni rūbai nušalimo pavojų labai didina, nes vanduo itin greitai ir veiksmingai įsisavina šilumą bei akimirksniu „ataušina“ kūną. Nušalimą sukelia šaltis: ilgalaikis žemos temperatūros poveikis arba trumpas labai žemos temperatūros veikimas. Nušalimas priklauso ne tik nuo aplinkos temperatūros, bet ir nuo drėgmės, vėjuotumo, laiko ir kitų veiksnių.  Kūno dalį veikiant šalčiui, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Po pertraukos, atšilus šiltoje patalpoje, atsistato kraujotaka. Į audinius grįžtanti šiluma lemia ledo kristalų formavimąsi, žalojami audiniai – pasimato nušalimo pasekmės.
Lengviausiai pažeidžiamos kūno vietos, kurios sudaro 1/10 visų nušalimo atvejų - rankų ir kojų pirštai, skruostai, ausys, nosis. Šąlant, oda pabąla, pamėlsta, juntamas skausmas, kuris po kurio laiko išnyksta, audiniai apmiršta.
Kai nušalimo paveikta vieta atšildoma ir atsinaujina kraujotaka, pirmiausia patiriamas nutirpimas, "badymo" jausmas, pereinantis į stiprų skausmą, niežulį, deginimą.
Pirmiausia reikėtų išeiti iš šalto oro, pašalinti visus varžančius papuošalus ir rūbus, ypač jei šie drėgni. Tuomet įmerkti nušalusias galūnes į šiltą (maždaug 30-40°C, temperatūra), bet ne karštą, vandenį – tai pats švelniausias ir saugiausias būdas atgaivinti sudirgusius audinius.

Nestipriems nušalimams:
  • Nušalusią kūno dalį atšildyti kambario temperatūros vandenyje. Nosį, ausis, skruostus - kambario temperatūros aplinkoje arba kūno šiluma. Pavyzdžiui, jeigu rankos sausos ir jau sušilę, galima jomis pridengti nosį, ausis, veidą. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, toliau nebešildyti, kreiptis pagalbos artimiausioje gydymo įstaigoje;
  • Duoti išgerti karštos arbatos, kavos.
Stipriems nušalimams (II-IV laipsnio):
  • Duoti išgerti karštos arbatos, kavos;
  • Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti;
  • Sutvarstytą kūno dalį susukti į minkštą storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinti skausmą;
  • Skubiai vykti arba vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
Nušalus negalima:
  • Atšildyti labai nušalusių audinių (tokiu atveju kuo greičiau kreiptis gydytojų pagalbos), nebent grėstų hipotermija (būklė, kai kūno temperatūra nukrinta iki kritinės ribos ir gresia mirtis);
  • Atšildyti nušalusių vietų, jeigu yra tikimybė, kad jos vėl gali nušalti artimiausiu metu, kol bus sulaukta profesionalios medicinos pagalbos. Antrą kartą nušalimas labai pažeidžia audinius, todėl didėja negalios tikimybė;
  • Trinti ir / arba masažuoti nušalusią odą, liesti ar kitaip veikti pūsles – tai gali pakenkti audiniams;
  • Naudoti tiesioginį karščio šaltinį, pavyzdžiui, šildykles, krosnį ar laužo šilumą atšildyti nušalusiems audiniams;
  • Padengti sudirgusius, nušalusius audinius sniegu;
Kaip apsisaugoti nuo nušalimo?

Apsisaugoti nuo šalto oro sąlygotų pažeidimų geriausia atidžiai planuojant ir ruošiantis šalčiui:
  • pridengti pažeidžiamas kūno vietas, rengtis šiltai, keletu sluoksnių: oro tarpai tarp rūbų neleidžia suprakaituoti ir išlaiko šilumą;
  • kumštinės pirštinės šaltą žiemą saugesnės už pirštuotas;
  • jeigu yra galimybė, pakeisti sudrėkusius rūbus sausais;
  • stengtis nesušlapti rankų ir kojų, nedėvėti ankštų rūbų, nes šie riboja kraujo apytaką;
  • svarbiausia, grįžti į uždaras patalpas tą pačią akimirką, kai pajuntama, jog šalta;
  • turėkite užkandžių: žemas cukraus kiekis kraujyje prisideda prie nušalimo;
  • išoriniai rūbai turi būti atsparūs tiek vėjui, tiek vandeniui. Sušlapus, rūbus būtina kuo greičiau pakeisti;
  • mūvėti keletą porų kojinių, viršutinės turėtų būti vilnonės; taip pat būtinas galvos dangalas – apsaugoti šilumą bei ausis;
  • pajudėti: fizinis aktyvumas palaiko ir pakelia kūno temperatūrą. Jeigu pradeda tirpti galūnės, reikia pakrutinti tiek kojų, tiek rankų pirštus;
  • nerūkyti: rūkymas „surakina“ kraujo ląsteles ir padidina nušalimo riziką;
  • išklausyti orų prognozę ir atkreipti dėmesį į nepalankias oro sąlygas.