MIELI MOKINIAI, TĖVELIAI IR MOKYTOJAI,

Gyvenimą matuojam metais, o apie Kalėdas dažniausiai svarstom, kokie šie metai buvo, ir spėliojam, kokie bus ateinantys. Mūsų širdis užplūsta šilti ir malonūs jausmai. Ir net jei šie metai buvo labai liūdni, skaudūs ar skurdūs, vis tiek yra dalykų, už kuriuos galime būti dėkingi Dievui, likimui, sau ir kitiems.

Baltas stalas, baltas sniegas ir jaukūs namai, kur susirenka visi šeimos nariai, kad pajustų vienas kito vertę ir priklausomybę. Ir kai po Kūčių vakarienės nenudengsim stalo, pagal seną paprotį palikdami vaišių artimųjų vėlėms, pagalvokim apie šalia gyvenančius, kurie galbūt šį vakarą vieniši. Ne stalo gausumas ar valgių įmantrumas juk svarbiausia. Todėl sėdėdami prie šventinio stalo, mintyse palinkėkime laimės ir sveikatos tiems, kuriems jos labiausiai trūksta...

ARTĖJANČIŲ GRAŽIAUSIŲ METŲ ŠVENČIŲ PROGA JUS SVEIKINA MOKYKLOS SOCIALINĖ PEDAGOGĖ VAIDA MIKNEVIČIENĖ