Nuo tos baisios nakties praėjo jau dvidešimt penkeri metai...,bet žmonių auka nebuvo pamiršta. Tie keturiolika, kurie žuvo, 1991 m. žiemos naktį, buvo paprasti žmones. Ne kariai, ne partizanai, ne išrinktieji politikai. Tiesiog Lietuvos eiliniai. Jie nepretendavo į tautos didvyrius, nesvajojo apie garbingus apdovanojimus. Tą naktį prie televizijos bokšto ar prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų žmones atvedė kažkas daugiau už pareigą. Jie tai padarė dėl mūsų. Dėl laisvės. Dėl Lietuvos.

Dabar gyvendami laisvoje Lietuvoje, kiekvienais metais prisimename ir pagerbiame žuvusiųjų drąsą, ryžtą, pasiaukojimą, o svarbiausia-meilę savo tėvynei. Nuo 8 val. iki 8 val. 15 min. klasėse ir mokyklos koridoriuose aukų atminimui buvo deginamos žvakės, per pirmąją pamoką mokytojai ir mokiniai prisiminė tragiškus to meto įvykius.
Tikimės, kad tokia naktis niekada daugiau nepasikartos.