Praėjusių mokslo metų pabaigoje Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje viešėjo moksleivės iš Londono lietuvių šeštadieninės mokyklos „Kodėlčius“, projekto „Aš - lietuvis“ dalyvės. Spalio pabaigoje paviešėti į Londoną iškeliavo ir šešios revuonietės: Agnė Stravinskaitė, Iveta Šaviraitė, Justė Peleckaitė, Vytautė Radzevičiūtė, Gabija Stankevičiūtė ir Evelina Vilkaitė. Moksleivės ir mokytojos lankėsi įvairiose Londono vietose, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose kartu su Londone gyvenančiais lietuviais, daug pamatė ir grįžo kupinos įspūdžių. Mergaitės gyveno lietuvių šeimose, pamatė Londono lietuvių gyvenimą iš arti, pirmą kartą keliavo įvairiomis transporto priemonėmis, bendravo su įvairių tautybių žmonėmis, daug pmatė, patyrė ir sužinojo. Septintos klasės mokinės dalinasi savo įspūdžiais su visais skaitytojais.
Iveta
Pirma diena Londone prasidėjo lituanistinėje menų mokyklėlėje. Tai šeštadieninė lietuvių vaikų, gyvenančių Anglijoje, mokykla „Kodėlčius“. Direktorė Rūta Bosienė mus sutiko ir pirmiausiai supažindino su mokykla, jos mokiniais, mokytojais ir parodė filmuką apie mokyklos veiklą ir renginius. Mokinukai mums padovanojo savo rankomis darytas dovanėles ir pakvietė apsilankyti pamokose. Mokytoja Aušrinė pravedė įdomią pamoką apie patarles ir priežodžius. Dirbome grupelėmis ir atlikome įvairias užduotis. Kitą pamoką mes praleidome šokių klasėje. Anglijoje gyvenantys lietuvių vaikai parodė mums savo išmoktus šokius, o vėliau ir mes mokėmės šokti drauge. Buvo smagu. Per trečią pamoką vėl grįžome pas mokytoją Aušrinę ir su ja žaidėme įvairius žaidimus, varžėmės, kas nugalės. Iš „Kodėlčiaus“ važiavome į studiją, kur vaikai mokomi groti, šokti ir dainuoti. Mes taip pat ten šokome, mokėmės naujų judesių. Taip pat mus pamokė ir angliškų dainelių. Buvo labai smagu laiką leisti drauge. Man labai patiko kelionė į Angliją. Vaikai buvo labai draugiški, su visais gerai sutarėme. Labiausiai patiko kelionė į ondono centrą, kur pamačiau daug įspūdingų pastatų.
Vytautė
Antrąją dieną keliavome po Londono centrą. Pirmiausiai aplankėme gamtos ir istorijos muziejų. Pats muziejus labai didelis ir įspūdingas pastatas, nepanašus į mano lankytus muziejus, nes yra senovinio stiliaus. Ten matėme daugybę įvairiausių dinozaurų modelių, kurie atrodo kaip tikri, nes pagaminti laikantis tikslių mokslinių apskaičiavimų. Dauguma modelių – skeletai, bet kai kurie yra su oda bei kailiu ir netgi sugeba judėti ir leisti garsus. Taip pat įdomu buvo pamatyti fosilijas, iltis, kaukoles. Kitame skyriuje pažinome visą žemės sudėtį, matėme įvairių modelių, iškasenų, „keliavome“ į žemės centrą. Nusileidę laiptais žemyn aplankėme ir žmogaus evoliucijos skyrių. Ten buvo gausu pirmykščių įvairiose vietovėse gyvenusių žmonių modelių, paveikslų, žemėlapių. Vėliau aplankėme mokslo muziejų, kur matėme įvairiausių senovinių mašinų, lėktuvų, baldų ir prietaisų, matėme, kaip jie evoliucionavo ir tobulėjo. Buvome ir šiuolaikinių technologijų skyriuje. Ten dar ir prie specialių aparatų žaidėme įvairius pažinimo bei žmogaus smegenų veiklą aiškinančius žaidimus. Aplankę muziejus keliavome į Londono centrą. Ėjome prie Bekingemo rūmų, per tvorą stebėjome karališkos sargybos pasikeitimą. Rūmų teritorijoje yra nuostabus parkas, kuriame matėme daug voveraičių, ančių, žąsų ir gulbių. Šiek tiek pailsėję ir užkandę ėjome prie Big Beno. Šis laikrodis tikrai įspūdingas, jį matėme iš arti, o netoliese matėsi ir didysis apžvalgos ratas - Londono akis. Žmonių tą dieną mieste buvo be galo daug, todėl teko laikytis kartu, kad nepasimestume. Ši diena man labiausiai patiko. Nors buvome be galo pavargę, tačiau buvo verta, nes įspūdžiai nepakartojami. Šią kelionę aš tikrai ilgai prisiminsiu.
Justė
Ši diena buvo skirta viešnagei Lutono universitete, tad rytą susirinkome metro stotyje, nes mūsų laukė ilga kelionė. Pirmiausia važiavome metro, paskui persėdome į traukinį. Lutone mus pasitiko Eimantas Bosas, dirbantis universitete. Jis mus palydėjo į universitetą ir supažindino su trimis studentėmis, kurios mus lydėjo visos viešnagės metu. Pirmiausia pasivaikščiojome po universitetą, kuris yra labai dideis ir modernus. Ypač įspūdinga biblioteka, kuri užimą visą didžiulį septynių aukštų pastatą ir buvo atidaryta tik šiais metais. Apžiūrėjome bendrabučius, kuriuose gyvena universiteto studentai. Nors gyventi čia brangu, bet gali rasti visko, ko panorėsi. Matėme didžiulę salę su biliardo stalais, skalbyklą, virtuvę, netgi kino salytę, į kurią studentai gali atsivesti ir savo draugus. Kambariai, kuriuose studentai gyvena, nedideli, bet labai jaukūs. Apžiūrėję universitetą ir bendrabučius, grįžome į auditoriją, kur mūsų palydovės mums vedė užsiėmimus, o mes dirbome grupėmis. Pirmiausia piešėme savo įsivaizduojamą studentą, o paskui iš lego kaladėlių statėme svajonių universitetą su visais jį supančiais pastatais. Visi užsiėmimai vyko anglų kalba, tad teko prisiminti viską, ko mokėmės per pamokas ir išdrįsti kalbėti, bet mums puikiai sekėsi, nes užduotys buvo įdomios, o universiteto studentai labai draugiški ir malonūs. Atsisveikinę ir pdėkoję už svetingumą aplankėme kelias suvenyrų parduotuves ir apsirūpinome lauktuvėmis, o vėliau keliavome namo į savo laikinas šeimas.
Agnė
Paskutinę mūsų viešnagės Londone dieną mes susitikome prie Harlingtno mokyklos, kur mus sutiko „Kodėlčiaus“ mokyklos direktorė Rūta Bosienė, šioje angliškoje mokykloje dėstanti matematiką. Belaukamos draugių pasikartojome dainas, kurias išmokome pirmą viešnagės dieną. Kai visi susirinkome, matematikos mokytoja surengė mums ekskursiją po mokyklą. Man didelį įspūdį paliko erdvus muzikos kabinetas, kuriame yra labai daug įvairių instrumentų, jų tikrai užtenka visiems vaikams. Taip pat man labai patiko milžiniškas dailės kabinetas. Čia ant sienų daugybė įspūdingų darbų, o stalai nukrauti įvairiom technikom atliktais ir dar nebaigtais darbais. Mokyklos koridoriai labai vaizdžiai atspindi, koks dalykas dėstomas netoliese esančiuose kabinetuose. Pavyzdžiui, prie matematikos kabineto yra iškabinti lapai su dažniausiai mokinių daromomis klaidomis, o prie dailės kabinetų sienos nukabinėtos įvairiasiais paveikslais, piešiniais, plakatais ir kitokiais vaikų rankomis atliktais kūriniais. Po labai įdomios ekskursijos mums teko šiek tiek pamankštinti smegenis, nes vyko netradicinė matematikos pamoka. Jos metu prireikė ne tik matematikos, bet ir anglų kalbos žinių, nes užduotys buvo užrašytos anglų kalba. Su užduotimis susitvarkėme beveik be kliūčių. Po pamokos mes visi kartu dainavome, šokome ir dėkojome vieni kitiems už puikiai kartu praleistą laiką. Vėliau dviaukščiu autobusu vykome į Kingstono rajoną, kur gavome paskutinę galimybę nupirkti suvenyrų. Važiuoti teko ilgai, bet vertėjo. Atvykus mus nustebino nuostabūs statiniai,švarios gatvės, besišypsantys veidai ir draugiška aplinka. Prekybos centre teko būti neilgai, nes jis uždaromas šeštą valandą, bet vis tiek buvo labai smagu. Išėję į lauką ir įkvėpę oro radome vieną dar veikiančią parduotuvę, kur mums pavyko nupirkti puikių lauktuvių savo artimiesiems, o paskui mūsų vėl laukė ilga kelionė autobusu. Bet ji neprailgo, nes turėjome puikią galimybę dairytis po miestą, pabendrauti su naujais draugais, padainuoti išmoktas dainas. Po tokios nuotaikingos dienos mes visi užmigome su šypsenomis veiduose.