Gamtą mylėti per maža – ją reikia gerai pažinti (Tadas Ivanauskas)

Saulėtą balandžio 29 rytą Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos 10 klasės mokiniai, vadovaujami biologijos mokytojos Vidos Petrulionienės ir auklėtojos Zitos Ferevičienės išsiruošė į biologų meką - Žuvinto biosferos rezervatą. Tai vienintelis Lietuvoje biosferos rezervatas, kuris svarbus ne tik Lietuvos gamtininkams, bet ir Europos gamtos tyrinėtojams. Kol kas tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinė vietovė įtraukta į Pasaulinį UNESCO biosferos rezervatų tinklą.
Atvykę į Žuvintą pasiskirstėme grupelėmis, pasidalinome užduotis ir nusiteikėme darbui - biologijos žinių pagilinimui ir įtvirtinimui natūralioje gamtinėje ugdymo aplinkoje.

Lankytojų centro salėje mus pasitikusi gidė pirmiausiai pakvietė susipažinti su moderniai įrengta ekspozicija. Žvelgdami į pelkės maketą ir klausydamiesi pasakojimo apie Žuvinto biosferos rezervato evoliuciją, bandėme įsivaizduoti kaip keitėsi ežeras bėgant metams, kaip su juo susiję žmonės kūrė ir puoselėjo šį unikalų kampelį, siekdami jį išsaugoti ateinančioms kartoms. Pasakojimo pabaigoje gidė akcentavo, jog dėl į Žuvinto ežerą patenkančio didelio biogenų, ypač fosforo, kiekio ir vietos kilmės organinių medžiagų kaupimosi, ežeras sparčiai nyksta. Gali būti, kad po keleto šimtų metų jo visai neliks...
Informaciniuose portaluose susipažinome su atskiromis biosferos rezervato dalimis: Žuvinto ežero ir jo pakrančių biologine įvairove, gamtos, kultūros vertybėmis. Perėję į kitą salę turėjome galimybę pasižiūrėti filmą apie Žuvinto rezervato šiokiadienius, jo kasdienybę.
Galiausiai gavome žiūronus ir pakilę į rezervato direkcijos pastato apžvalgos bokštą pradėjome neakivaizdinę kelionę po ežero apylinkes. Ežero salelėse perinčius paukščius, praskrendančias gerves, pulkus ančių bandėme pastebėti teleskopų pagalba.
Norėdami realius ežero ekosistemos objektus pamatyti praktiškai, 400 metrų keliavome mokomuoju pažintiniu taku, susipažinome su ežero pakrantės augmenija ir gyvūnija. Tako gale pakilome į stebėjimams suręstą apžvalgos bokštelį ir dar kartą apžvelgėme ežero augalijos sąžalynus, plaukiojančiose ežero salelėse besibūriuojančius paukščių pulkus, grožėjomės gulbėmis.
Papildę žinias apie Žuvinto ežero pelkėjimą, biologinę įvairovę, neskubėdami taku traukėme atgal. Tikėjome, kad Žuvinto laukia graži ateitis, bet tam reikia daug darbo ir svarbiausia žmogaus supratimo.
Tikslingas ir racionalus pažintinei veiklai skirtų lėšų panaudojimas - didelė pagalba šiandienos mokytojui plėtojant mokiniui įdomų ir prasmingą patirtinį mokymąsi netradicinėse aplinkose. Džiaugiamės ir esame dėkingi už suteiktą galimybę iš labai arti pažinti savo krašto vertybes, pažvelgti į unikalų Lietuviškos gamtos pasaulį.