Autizmas
Kas yra autizmas?
Autizmas – raidos sutrikimas, paveikiantis komunikaciją, socialinę sąveiką ir elgesį, atsirandantis pirmais trejais gyvenimo metais.
'Geneva center for Autism'

Pagrindiniai autizmo bruožai:

•  sutrikęs asmens socialinis bendravimas;
•  kalbos raidos ir komunikacijos problemos;
•  netipinis "keistas" asmens elgesys:

◦ Atsitolinimas
◦ Pasyvumas
◦ Aktyvus, bet "keistas"
Dažnumas

•  1 iš 1000 asmenų diagnozuojamas "klasikinis autizmas.
•  1 iš 500 asmenų diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas.
•  1 iš 200 asmenų nustatomas Aspergerio sindromas.

(Autism Society of Winconsin)
Priežastys

•  Smegenų struktūros pažeidimai.
•  Biocheminių procesų sutrikimas smegenyse.

Autizmo priežastys

•  Autizmo nesukelia bloga tėvų priežiūra.
•  Autizmo nesukelia "šaltos" mamos, kaip buvo įtaręs psichiatras Bruno Bettelheim 1950 m.
•  Yra paveldimų autizmo formų. Broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą. (Rodier ,2000).

Mitai apie autizmą

•  Vaikai autistai – blogo elgesio vaikai.
•  Autistai – ypatingai gabūs vaikai (Lietaus žmogus).
•  Vaikai autistai neturi jausmų ir emocijų.
•  Autistus galima "atidaryti", tik reikia rasti raktą.

Autizmas

•  Daugelis vaikų su autizmu gali turėti akių kontaktą, rodyti pasitenkinimą, šypsotis ir juoktis, demonstruoti visą spektrą emocijų.
•  Kaip ir kiti vaikai į aplinką autistai reaguoja ir teigiamu ir neigiamu būdu.
•  Vaikai iš autizmo " neišauga", bet laikui bėgant ir taikant reabilitaciją autizmo požymiai mažėja.
•  Ypač padeda pagalba iki 3 metų amžiaus.
•  Autizmas – sindromas.
•  Gali būti daugybė įvairių sutrikimo požymių ir variacijų.
•  Du vaikai su ta pačia diagnoze gali atrodyti visai skirtingai.

Autizmo spektro sutrikimai

•  Autizmas.
•  Rett sindromas.
•  Dezintegraciniai sutrikimai.
•  Aspergerio sindromas.
•  Įvairiapusiai raidos sutrikimai.

Papildomi sutrikimai

•  Protinis atsilikimas – būna daugiau 50 procentų vaikų autistų.
•  Dauguma autistų turi protinį atsilikimą – 75 procentai IQ mažiau 70.
•  Epilepsija.
•  Elgesio sutrikimai.
•  Emocijų sutrikimai.

Problemos:

1. 1. Kalbos suvokimas;
2. 2. Komunikacijos sutrikimai;
3. 3. Mąstymo ypatumai;
4. 4. Socialinio bendravimo sutrikimai;
5. 5. Ypatingi pomėgiai;
6. 6. Sensoriniai sutrikimai.

Kalbos ir komunikacijos sutrikimai

•  Daugumas vaikų autistų nesupranta kalbos ir negali kalbėti;
•  Nemėgdžioja garsų, žodžių;
•  Dažnai stebimi kalbos pasikartojimai ir atkartojimai (echolalijos);
•  Nemoka bendrauti.

Mąstymas

•  Informaciją geriau suvokia akimis;
•  Pasaulį suvokia labai siaurai, detalizuotai;
•  Mąstymas vaizdiniais;
•  Sunkiai perkelia dėmesį;
•  Nemato bendro vaizdo, nesusieja vieno veiksmo su kitu, nesuvokia, o tik mechaniškai išmoksta kai kuriuos veiksmus.
•  Vienu metu negali galvoti apie du dalykus – linijinis mąstymas;
•  Vienu metu gali naudoti vieną jutimų kanalą;
•  Mąstymas labai konkretus, sunkiai priima abstrakčius dalykus;
•  Mąstymas kaip reklaminiuose filmuose – reikia laiko suvokti ir kartoti, kad suprastum.

Socialinio bendravimo sutrikimai

•  Nesugeba žaisti socialinių žaidimų, renkasi vienatvę negu bendravimą;
•  Nesupranta socialinių taisyklių;
•  Neieško paguodos;
•  Į žmones linkę reaguoti kaip į daiktus, nesistengia su jais užmegzti kontaktų, nepalaiko žvilgsnio kontakto.

Ypatingi pomėgiai

•  Žaidimas, veiklos labai vienpusiškos;
•  Domisi keistais daiktais, prisiriša prie daiktų (virvių, skiaučių gabalėlių , pagaliukų ir pan.), gali ilgas valandas stebėti jam įdomias veiklas (durų darymas, troleibusų važiavimas, statybų darbai ir pan.)

Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų

1. 1. Pirmiausia aš esu vaikas. Man nustatytas autizmas. Bet nesu vien "autistas".
2. 2. Mano jutiminis suvokimas sutrikęs.
3. 3. Prašau neužmiršti skirti "nenoriu" (nusprendžiu nedaryti) nuo "negaliu " (nesugebu).
4. 4. Aš mąstau konkrečiai. Vadinasi, kalbą suprantu visai pažodžiui.
5. 5. Būk kantrus, mano žodynas ribotas.
6. 6. Kalbėti man labai sunku, todėl remiuosi rega.
7. 7. Sutelk dėmesį ne į trūkumus, o į gebėjimus ir lavink juos.
8. 8. Padėk man bendrauti.
9. 9. Pasistenk nustatyti, kas mane išmuša iš pusiausvyros.
10. 10. Jei esi šeimos narys, mylėk mane besąlygiškai.

Ir galiausiai –
 Kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės.

PAGALBOS BŪDAI

•  TEACCH;
•  ABA;
•  PECS;
•  Girdimasis integracijos mokymas;
•  Sensorinės integracijos terapijos;
•  Galimybės – "Sonrise";Milerio metodas;
•  CAT;
•  Muzikos terapija;
•  Apkabinimo terapija;
•  Dietos, neįtraukiančios tam tikrų maisto grupių;
•  Didelių vitaminų dozių terapija;
•  Įvairūs maisto papildai;
•  Biologinis gydymas;
•  Vaistai;
•  Delfinai, žolelės, arkliai ir t.t.
• TEACCH
•  Sukūrė Erikas Šopleris (JAV),
•  Šis metodas – struktūrizuotas, bihevioristinis;
•  Akcentuoja individualų mokymą ir aplinkos pritaikymą taip, kad būtų palengvintas mokymosi procesas;
•  Tikslas – elgesio valdymas grupėje ir vaiko mokymas paklusti tam tikrai tvarkai bei savarankiškumo ugdymas.
• ABA - "Applied Behavior Analysis" (taikomoji elgesio analizė)..

 Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Dabar ji sėkmingai taikoma ir Dauno sindromo, hiperaktyvumo bei daugelio kitų sutrikimų atveju.
Metodo principas:
 instrukcija – reakcija – paskatinimas.
Šios terapijos sėkmė susijusi su keleta principų, kurių griežtas laikymasis ir daro stebuklus:

•  - sudėtingesnės užduotys skaidomos į smulkius žingsnius
•  - užduotys pateikiamos įvairuojant, kad vaikui neatsibostų
•  - sunkios/nesėkmingos užduotys turi būti apie 1/4 viso darbo
•  - viskas turi būti daroma džiugiai ir smagiai
•  - prie sekančio žingsnio einama tik tada, kai atsiektas ankstesnis
•  - dalykas laikomas įsisavintu tada, kai vaikas jį demonstruoja bet kokioje situacijoje.
• Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Pertraukos ilgesnės nei 1-2 dienos darbą sulėtina (apie atostogas ir kalbos negali būti).

Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas. Priešingu atveju pažanga lėta, ir vaikas greitai užmiršta.

PECS (Picture Exchange Communication System) metodika
 Ši metodika, kurios taikymas apima šešis etapus,
sukurta autistiškų ir kitų komunikacijos sutrikimų turinčių vaikų bendravimo ir kalbėjimo įgūdžiams ugdyti.
Paveikslėliai ir komunikaciniai simboliai – tai priemonė, leidžianti jiems sėkmingai keistis informacija su aplinkiniais ir išmokti sudaryti sakinių konstrukcijas.
 PECS skatina vaiką susikaupti, išreikšti savo poreikius
ir norus.
 Tyrimai rodo, kad taikant šią metodiką dviejų trečdalių vaikų kalba ima vystytis gerokai sparčiau.
Prieš pradedant mokyti vaiką bendrauti komunikaciniais simboliais reikia sukurti tinkamą mokymo aplinką, sužinoti ugdytinio pomėgius, turėti šias priemones:

•  paveikslėlius-simbolius;
•  komunikacinę knygą: didelę (pastatomą) arba mažą;
•  įvairiaspalvių įterpiamų lapų;
•  sakinio juostelę;
•  prijuostę.
• Parenkant komunikacinį simbolį svarbu gerai apgalvoti jo dydį, spalvą.Vieni vaikai supranta iš PECS katalogo atspausdintus paveikslėlius–simbolius, kitiems prireikia nuotraukų ar daiktų.

Metodikos taikymo etapai

1. I. Komunikavimo parinkimas.
2. II. Daikto erdvinis nutolimas (atstumas).
3. III. Pasirinkimas (Ko nori? Ko nenori?).
4. IV. Sakinio struktūra.
5. V. Atsakymas į klausimus.
6. VI. Bendravimo įgūdžių plėtimas.

I ETAPAS

•  Šiame etape vaikas mokomas suvokti, kokiu būdu galima komunikuoti.
•  Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) – už jo. Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. Bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10–20 kartų. Po atlikto veiksmo mokinys paskatinamas skanėstu.
•  Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai. Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20–30 minučių. Palaipsniui vaiko asistentas padeda jam vis mažiau ir ugdytinis išmoksta pats keisti paveikslėlį- simbolį į daiktą.

II ETAPAS

•  Dabar vaikas turi suvokti, kad daiktas keičia savo buvimo vietą.
•  Tam keičiama mokymo aplinka.
•  Vaikas mokosi bendrauti su skirtingais žmonėmis įvairiomis aplinkybėmis.
•  Partneris neskatina bendravimo žodžiu.
•  Kiekvienas mokinys turi savo bendravimo knygelę, kuri yra padėta jam prieinamoje pastovioje vietoje.

III ETAPAS

•  Pradedame rinktis iš kelių mokiniui žinomų komunikacinių simbolių.
•  Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai. Simbolius atitinkantys daiktai yra padėti ant stalo.Vaikas mato juos ir renkasi parodydamas paveikslėlį.
•  Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais. Jis mokomas reikšti emocijas ir skatinamas už teigiamas.
•  Palaipsniui ugdytinis pradeda rinktis iš trijų, keturių simbolių.
•  Kai geba rinktis vieną iš penkių simbolių, trečiasis etapas yra baigtas.

IV ETAPAS

•  Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., ,,Aš matau obuolį". Pradžioje rodomas vienas daiktas, kurį pamatęs vaikas sakinio juostelėje sudeda simbolius ,,Aš matau" ir ,,obuolys", o tada paduoda juostelę mokytojui.
•  Mokytojas už tai jį paskatina saldumynu.
•  Palaipsniui užduotis sunkinama prašant rinktis iš trijų simbolių, pvz.: ,,Aš noriu" ,,meškiukas", ,,mašina" ar ,,kamuoliukas".
•  Vėliau mokomasi išplėsti sakinius pridedant veiksmažodžius, būdvardžius, prielinksnius.
•  Kai ugdytinis įsisavina 20 ir daugiau simbolių, etapas baigtas.

V ETAPAS

•  Šiame etape mokytojas intensyviai kalba su vaiku, klausia ,,Ko tu nori?", ,,Ką tu matai?", ,,Ką tu girdi?", ,,Kas tai?".
•  Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: ,,Aš matau...", ,,Aš noriu...", skirti spalvas, formas, dydžius, t. y. mokosi išsamiai atsakyti į klausimus.
•  Atsakymą mokinys sudeda simboliais sakinio juostelėje ir paduoda juostelę pašnekovui.

VI ETAPAS

•  Vaikas mokomas paprašyti pagalbos, atsakyti į klausimus ,,Ar tu nori ...?" simboliais-žodžiais ,,Taip" arba ,,Ne", susidėti dienos veiklos struktūrą, plėsti bendravimo patirtį.
•  Vėliau, jei ugdytinis laisvai bendrauja verbaliai, simbolių atsisakoma.