Specialiojo ugdymo skyriaus pedagogės mokslo metus užbaigė edukacine išvyka į Latviją. Keliavome aplankyti žymiausio baroko ir rokoko architektūros paminklo Latvijoje - Rundalės rūmų, kurie dar neįžengus pro vartus apstulbino savo dydžiu ir didingumu.
Pažintį su rūmais pradėjome nuo reprezentacinių patalpų - aplankėme Auksinę salę, Baltąją salę, Didžiąją galeriją, iškilmingiems priėmimams skirtas sales. Toliau smalsumą tenkinome apžiūrinėdamos hercogo ir hercogienės privačius apartamentus. Pasigėrėję įspūdinga prabanga ir puošnumu, rūmų kieme susėdome į traukinuką ir besiklausydamos nuostabios muzikos bei gido pasakojimo pajudėjome sudėtingų alėjų, pergolių ir bosketų labirintais. Grožėjomės tvarka ir nepriekaištingomis formomis, nuostabiais rožynais, jazminų sodeliais, gaivinomės sodo kvapais ir fontano vėsuma. Iki valios prisivažinėję ir prisivaikščioję, stabtelėjome pačiame sodo vidury įsikūrusioje kavinėje atsipūsti ir užkąsti. Neskubėdamos mėgavomės įspūdingo grožio rojaus kampeliu, skaniu maistu ir puikia draugija.
Iš Rundalės rūmų pasukome link didžiausio senovės žiemgalių įtvirtinimo – Mežuotnės piliakalnio. Keliaudamos piliakalnio takais fotografavome kūrybingai įrengtas poilsio aikšteles, latviškąjį Lielupės kraštovaizdį lyginom su lietuviškuoju, nuo apžvalgos aikštelės žvelgėme į kitoje upės pusėje stūksančią, parko apsuptą Mežuotnės pilį. Pasižvalgę „iš aukštai“, takeliu nuklegėjome link pantoninio tilto per Lielupę. Besisupdamos ant švelniai siūbuojančio tilto grožėjomės Lielupės vandens lelijų ir lūgnių sąžalynais, žvelgėme į Mežuotnės piliakalnį ir Mežuotnės pilį dabar jau „iš apačios“.

Atsisveikinę su Rundalės savivaldybe, pasukome link Bauskės. Bauskėje stabtelėjome Rotušės aikštėje. Turizmo informacijos centre apžiūrėjome įrengtą senovinių svarmenų ir matavimo prietaisų kolekciją. Susipažinome su svarmenimis, išmatavome savo svorį ir ūgį ir patraukėme senamiesčio gatvelėmis. Aplankėme skulptoriaus Girts Burvis kūrinius - žydų memorialinę vietą „Sinagogos sodas“, paminklą poetui Viliui Plūdonui, bei apskričių gyventojų sukurtus siuvinėtus rožių papuošalus „Romos alėja“.
Prieš atsisveikindamos su Bauskės rajonu, dar būtinai norėjome aplankyti „Triušių miestelį“, todėl pasukome Iecavos link. Vos įvažiavus į Cuodę, kairėje kelio pusėje, ant kalnelio pamatėme daug mažų spalvotų namelių. Ir kokių namelių čia nebuvo: ir vienaukščiai, ir dviaukščiai, ir su langais, ir su balkonais, net Bauskės miesto rotušės protoptipas... Tačiau labiausiai nuotaiką kėlė namelių savininkai - ilgaausiai ir jų ypatingi kaimynai - dresiruotas gaidys, apsaugininkas šuo, ožkos. Ne mažiau įdomus ir šio miestelio įkūrėjas, profesionalus stalius O. Narvilas, kuris sako, kad miestelį įkūrė po to, kai jį išdavė mylima moteris. Tuomet vyras, netikėtai jo kelyje sutiktam triušiui pasakė, kad triušiai nemoka taip meluoti kaip moterys, todėl jis įkurs „triušių karalystę“.
Atsisveikinę su Code ir jos ypatingu „Triušių miestu“ patraukėme namų link. Tikrai buvo verta aplankyti Rundalę ir Bauskę, patobulinti bendrąsias kompetencijas ir patyrus dvasinę pilnatvę keliauti artėjančių atostogų link...