Spalio 12 dieną specialiojo ugdymo skyriaus 6-10 klasių mokiniams gamtamokslinio ugdymo pamoka “Prienų krašto miškai” vyko ne klasėje, žiūrint pro langus į rudenėjantį mišką, o Revuonos parko apsuptame Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre. Specialiųjų klasių mokytojoms I. Kuzminskienei ir V. Petrulionienei, auklėtojai D. Pyragienei padėti organizuoti pamoką maloniai sutiko centro administratorė Loreta Šaltienė. Mokiniams pirmiausia buvo pasiūlyta iš lapų atpažinti Prienų miškuose augančius medžius. Rankų miškas nudžiugino – mokiniai puikiai žino daugelį medžių, augančių šalia mūsų, o klausydami puikios mokytojos Loretos sužinojo, kokios ligos lanko medžius, kaip jie ištveria gūdžią žiemą, kokius vaisius veda ir kaip padeda gydyti žmones. Vaikai pamatė, kaip žmogus keičia mišką, kaip naikinama natūrali augalijos ir gyvūnijos buveinė, suprato, kad tai, kas žmogui atrodo netvarka ar žala, yra visiška norma miške.

Vienas gražiausių dalykų rudenį – tai krentantys spalvoti medžių lapai. Šioje netradicinėje pamokoje mokiniams teko pabūti medžių dailininkais – piešti lapus. Spalvotais pieštukais švelniai braižydami popieriumi uždengtus medžio lapus, vaikai pajuto jų rieves, gyslotumą ir jau nepamirš, kokio medžio lapas tąkart gulėjo ant stalo. Margaspalvius lapus su savo vardais mokiniai sukabino ant didelio medžio trafareto, o atminimui nusifotografavo šalia.
Daug šurmulio sukėlė užduotis, kurioje vaikai, pasitelkę savo pirštų jautrumą, užrištomis akimis turėjo atpažinti įvairių medžių vaisius. Bandymų atspėti buvo ne vienas – kas iš smalsumo, kas dėl pasididžiavimo savo žiniomis, o kas dėl geresnio įsiminimo norėjo bandyti dar ir dar kartą...
Pamokos pabaigoje visi buvome pakviesti išmatuoti Revuonos parko medžių aukštį. Mokiniai išsirinko po medį ir sužinojo, kokiais paprastais būdais įmanoma išmatuoti jo aukštį. Nei vėjas, nei skraidantys lapai ar šąlančios rankos nesutrukdė sužinoti, kieno gi pasirinktas medis yra aukščiausias.
Esame dėkingi regioninio parko lankytojų centro administratorei Loretai Šaltienei už kūrybingą ir žaismingą gamtos pamoką. Tokios pamokos netradicinėse aplinkose stiprina mokinių pasitikėjimą savimi, suteikia galimybę džiaugtis patiems ir džiuginti kitus, moko bendravimo kultūros ir tarsi nepastebimai gilina žinias ir lavina vaikų kompetencijas.