Tiesioginis kontaktas su mokiniu, turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių, neginčijamai yra viena efektyviausių mokymosi formų, kuri ir mokytojui, ir mokiniui yra įprasta, padedanti motyvuoti ir ugdyti vaiką. Nuotolinio mokymo(si) laikotarpiu šis betarpiškas kontaktas tapo apribotas, tačiau technologinės galimybės padeda mums, specialiesiems pedagogams, kūrybingai – garsu, vaizdu ir raštu – įgyvendinti ugdymo(si) procesą.

Jau pilnai „susigyvenome“ su nuotolinio mokymo(si) situacija ir specialiojo pedagogo pagalba mokykloje yra teikiama atsižvelgiant į mokinio ir jo šeimos poreikius ir galimybes.
Pakoregavus užsiėmimų tvarkaraštį specialiojo pedagogo pratybos organizuojamos mišriu būdu: Microsoft Teams platformoje, per Messengerį, derinant elektronines ir popierines užduotis, o su kai kuriais mokiniais jau keletą savaičių tėvų pageidavimu dirbama kontaktiniu būdu mokykloje.
Emocinis ryšys, pozityvumas, pritaikytos individualios užduotys, glaudus tėvų ir specialiojo pedagogo bendradarbiavimas padeda mokiniui lavinti sutrikusias funkcijas, aktyvinti vaizduotę, mąstymą, dėmesį ir atmintį, tobulinti skaitymo ir rašymo įgūdžius, pažinti naujus objektus ir plėsti žodyną per praktines užduotis. Dirbdama su pačiais mažiausiais mokinukais į pagalbą pasitelkiu ne tik tradicines metodines priemones, bet ir įvairius mokinio namų aplinkos daiktus. Kūrybinės užduotys su virtuvės įrankiais, žaislais, drabužiais yra smagios ir patrauklios vaikui, lavina vaiko motoriką, koordinaciją, ugdo skaičiavimo ir mąstymo, pastabumo ir atminties gebėjimus. Rengdama užduotis visada derinu gyvąjį ir skaitmeninį raštingumą bei skaitymą, kad mokinys neprarastų dailaus rašto įgūdžių, garsaus ir sąmoningo skaitymo gebėjimų.
Džiaugiuosi mokinių tėveliais, kurie dažnai yra tarsi tiltas ugdymo procese tarp mokytojo ir mokinio. Suvokdami savo buvimo šalia vaiko būtinybę pratybų ar pamokų metu, glaudžiai bendradarbiaudami su mokytoju ir pagalbos mokiniui specialistu kitapus ekrano, jie padeda savo vaikui šioje ne visada lengvoje mokymo(si) kelionėje.