Balandžio 11 d. mokykloje – netradicinio ugdymo diena, kurią organizavo kalbų, technologijų ir doros mokytojos. Ši netradicinio ugdymo diena buvo skirta knygai, jos vaidmeniui mūsų gyvenime.
Kiekvienas 5 –10 klasės mokinys atsinešė po savo mylimiausią knygą, skaitė iš jos pasirinktą ištrauką, pasidalino mintimis su klasės draugais apie tai, kodėl jam ši knyga patinka, kuo ji įdomi, kuo artima. Po to ta pačia tema mokiniai rašė esė. Džiugu, kad jau šeštokai supranta knygos vertę, jos reikšmę žmogaus gyvenime, geba analizuoti ir daryti išvadas. Štai Dovydas Šavira (6 kl.) rašo : „Aš manau, kad knygas skaityti verta, nes skaitantis žmogus lavina protą, sužino daug įvairių dalykų ir lavina vaizduotę.” Karolis Jasulevičius galvoja, kad skaitant knygas gerėja žmogaus raštingumas: „Kai žmogus rašo, jis atsimena kai kurias knygose perskaitytas frazes, žodžius ir jas pritaiko.” Na, o dešimtokei Dovilei Rasimaitei „Knyga – tai neatrastas pasaulis, kuris gali sukelti tiek geras, tiek ir liūdnas emocijas.” Dovilės nuomone, žmonės skaitantys knygas laisvai reiškia savo mintis, išsako savo požiūrį į tam tikrus dalykus: „Knygos vaidmuo svarbus kiekvieno žmogaus gyvenime. Jos didina išprusimą, lavina vaizduotę.“ Tai tik keletas mokinių išsakytų minčių, tačiau jos daug pasako apie patį vaiką, jo išprusimą, požiūrį į tam tikrus dalykus.

Netradicinio ugdymo diena tęsėsi aktų salėje, kur 7–8 klasių mokiniai žiūrėjo filmą „Siuntėjas”. Po filmo peržiūros mokiniai pasidalino savo mintimis apie filmą, analizavo kai kuriuos epizodus, išsakė filmo sukeltas emocijas. Kai vyresnieji žiūrėjo filmą, 5 ir 6 klasių mokiniai kūrė kryžiažodžius „Pasakų veikėjai“, kūrė savo mylimiausios knygos reklamą, piešė jos viršelį bei atliko kūrybines užduotis „Skaitome ne tik lietuviškai“.
Ši netradicinio ugdymo diena parodė, kad vaikai nėra abejingi knygai, spausdintam žodžiui. Džiugu, kad informacinės ir komunikacinės technologijos dar neišstūmė knygos iš vaiko gyvenimo.