Prienų „Revuonos“ pagrindinė mokykla 2019-2021 metais dalyvavo Erasmus+ K1 projekte “Projektuojame prasmingą ugdymą - auginame asmenybę”, skirtame bendrojo ugdymo darbuotojų kvalifikacijai kelti. Projekto metu buvo organizuoti keturi mobilumai, kuriuose dalyvavo po keturis mokytojus. Ir nors paskutinius kursus teko net keletą kartų perkelti dėl karantino, tačiau organizatorių atkaklumo dėka, visos išvykos įvyko, todėl šiandien džiaugiamės projekto rezultatais bei dalijamės įspūdžiais ir prisiminimais. Dalyvaudami kursuose užsienyje, mokytojai įgijo teorinių žinių, dalyvavo diskusijose, susipažino su kitų šalių patirtimi, kurią išanalizavę ir adaptavę jau sėkmingai taiko spręsdami mokykloje iškilusias problemas. Mobilumai pasirinkti atsižvelgiant į mokyklos ilgalaikius tikslus, siekiant išspręsti aktualiausias iškylančias problemas bei sužinoti daugiau apie Europos šalyse taikomas naujoves. Seminaruose buvo numatyta kalbėti apie mokyklos vadybos gerinimą, apie tai, kaip sumažinti ankstyvą mokinių išėjimą iš mokyklos ir padidinti mokymosi motyvaciją, kaip klasės vadovas turėtų formuoti kolektyvą ir dorotis su iškylančiomis problemomis, kaip organizuoti ugdymo procesą ne mokykloje. Visi kursai vyko anglų kalba, todėl tai buvo puiki galimybė tobulinti šios kalbos įgūdžius.
Į pirmus kursus, kurie buvo organizuoti lapkritį Porto mieste Portugalijoje, vyko mokyklos komanda: direktorė Ilona Balčiukynienė, pavaduotojos Rasa Alaburdienė ir Kristina Belenavičienė bei anglų kalbos mokytoja Vidutė Kuzmauskienė. Seminaro tema „Mokyklos valdymo gerinimas – nuo atskiro žmogaus iki bendros strategijos“. Kursuose buvo nagrinėjama keletas temų: mokyklos vadovo, mokinių, jų tėvų, mokytojų bei vietinės valdžios santykiai ir jų įtaka ugdymo procesui. Taip pat buvo aptarti sėkmingo vadovavimo stiliai, kurie geriausiai reprezentuoja mokyklą ir patį vadovą bei gali padaryti didžiausią teigiamą proveržį. Kalbėta apie materialaus turto vadybą bei išsiaiškinta, koks yra būtinas turtas mokyklos viduje ir išorėje, kad galėtų vykti ugdymo procesas, bei ko reikia papildomai, kad mokymasis tiek mokiniams tiek mokytojams būtų patrauklesnis, kad visi mokykloje turėtų kuo geresnes sąlygas.

Kadangi kursuose be lietuvių dalyvavo komandos iš Estijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Kroatijos bei Vengrijos, buvo labai įdomu po darbo grupėse išgirsti kitų šalių pasisakymus apie mokyklos vadyboje iškylančias problemas ir kartu ieškoti galimo šių problemų sprendimų remiantis kitų šalių patirtimi. Mokymų metu aiškinomės, kokie duomenys reikalingi atrenkant žmones į darbą mokykloje, sužinojome, kad visose šalyse aktualus formalus išsilavinimas, bet kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Vengrijoje, žmogui pasiūlomas darbas tik tada, kai jis parodo sugebėjimą valandą laiko realiai padirbti jam nepažįstamoje klasėje su nepažįstamais mokiniais.
Kursuose buvo paliesta ir mokyklos teikiamų paslaugų kokybės tema, aiškinomės, kokie yra pirminiai ir antriniai mokyklos ryšiai, kaip juos galima gerinti, kad būtų sukurtas didžiausias įmanomas pridėtinis turtas mokyklai. Po to aptarėme, kaip sužinoti mokinių nuomonę, kaip puoselėti bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą tarp vadovo ir mokinių. Dėstytojas pabrėžė, kad pirmąjį žingsnį šiame procese turi žengti mokyklos vadovas. Jis turėtų eiti į klases, bendrauti tiesiogiai su mokiniais, išklausyti jų nuomones, sužinoti ir suprasti jų problemas, aptarti sprendimo galimybes. Graikijos mokytojai pateikė pavyzdį, kad jų mokykloje jau daugybę metų mokyklos direktorius kiekvieną rytą pradeda pasisveikinimu bendroje mokyklos sueigoje ir geros dienos palinkėjimu. Nors toks susitikimas vyksta tik kelias minutes, mokytoja tvirtino, kad tai labai padeda sutelkti mokyklos bendruomenę.

Pasidalijimas nuomonėmis ir pokalbiai tarp įvairių šalių atstovų vyko ne tik seminarų metu, bet ir per pertraukas. Dalyviai domėjosi vieni kitų mokyklomis, mokytojų darbo specifika, aprūpinimu darbo priemonėmis, kalbėta apie tai, kaip skirtingose šalyse renkami direktoriai ir kaip tvarkomi įvairūs dokumentai. Pokalbių metu atsiskleidė daug panašumų ir skirtumų, bet mes, lietuviai, supratome, kad mūsų vadybos sistema yra pakankamai moderni ir europietiška. Pasidžiaugėme, kad pas mus bent jau „popierizmo“ yra gerokai mažiau negu kitose šalyse, nes italai, pavyzdžiui, baigiantis kursams gavo 28 pasirašytus dokumentus, o mums pakako dviejų. Įgijome teorinių žinių, pasitikrinome savo žinias ir gebėjimus vadybos srityje, patobulinome savo bendravimo, bendradarbiavimo bei anglų kalbos žinias, užmezgėme naujų kontaktų, praplėtėme savo kultūrinį akiratį, pamatėme daug puikių vietų Porto senamiestyje. Visos šios žinios ir įgūdžiai suteikė mums daugiau pasitikėjimo savimi ir tikrai padės tolimesniame darbe mokykloje.

2020 m. rugpjūčio mėnesį įvyko antrasis mobilumas į Graikiją, kursai vyko Pireaus mieste. Į mokymus vyko mokytojos Auksė Grižaitė, Vytautė Kurtovienė, Nijolė Stankūnienė ir Daiva Žuvaitienė. Jos kartu su kolegėmis iš Rumunijos dalyvavo mokymuose „Integracinis švietimas: kaip įveikti skirtumus klasėje ir sumažinti ankstyvą mokinių pasitraukimą iš mokyklos“.
Kursus vedė kompetentinga lektorė, psichologė, specialiojo ugdymo specialistė Betty Aggeletaki. Kursuose teoriją papildę praktinės užduotys, diskusijos. Buvo buvo išsiaiškinta, kas yra įtraukusis ugdymas, jo svarba. Lektorė pateikė detalią informaciją apie mokymosi sunkumus, jų rūšis, būdus, kaip juos atpažinti. Buvo mokomasi kurti individualias programas, pritaikyti jas kiekvienam vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių. Lektorė parodė įvairių mokymosi metodų, sėkmingos pamokos strategijų pavyzdžių. Per užsiėmimus buvo akcentuojama, kaip svarbu skirti dėmesį kiekvienam vaikui. Visų pirma reikia gerai pažinti mokinį. Kad gerai žinotum vaiko ypatingumą, išskirtinumą, būtina bendradarbiauti su jo tėvais, specialistais. Visi vaikai yra skirtingos prigimties, skirtingų poreikių ir gebėjimų, auga skirtingose šeimose – šie veiksniai lemai jų skirtingus gebėjimus, todėl mokytojams reikalinga pagalba. Lektorė parodė pamokų, kurias veda du mokytojai, pavyzdžių. Buvo akcentuojama, kad dirbant su skirtingų poreikių vaikais, būtinas mokytojo padėjėjas. Kadangi vaikai skirtingi, iš jų reikalauti vienodų rezultatų tiesiog neetiška, todėl būtina individualizuoti programas, diferencijuoti užduotis.
Nors, dirbant su skirtingų poreikių vaikais, reikalinga pagalba, mokytojas, anot lektorės, turi būti sektinas pavyzdys. Mokytojo teigiamas požiūris į mokinį, gebėjimas sukurti saugią aplinką ir paruošti įdomias užduotis – vieni iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinio sėkmę. Mokymosi motyvaciją lemia sėkmė, susidomėjimas, susirūpinimas, prasmė, rezultatų aptarimas ir teigiamos emocijos.
Mokymuose buvo gvildenama ir mokinių, nelankančių mokyklą, problema, kuri aktuali daugumoje Europos šalių. Kad mokiniai per anksti baigia mokyklą, lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, rasinės, politinės ir kt. Buvo diskutuojama, kaip mokykla galėtų spręsti tokią problemą. Dar vienas metodas, kurį išbandė kursų dalyviai mokymų metu, įvairių situacijų inscenizavimas, nes, pasak lektorės, dirbtinių situacijų sukūrimas padeda įgyti ir suvokti naują patyrimą. Lektorė teigė, kad ugdymo procesas grindžiamas patyrimu, kuris įgauna prasmę tik tada, kai yra suvoktas, įsisąmonintas ir padaromos išvados.
Mokymai buvo labai intensyvūs, įdomūs ir reikalingi. Jų metu buvo susipažinta ir praktiškai išbandyta įvairių mokymosi metodų, būdų, kaip dirbti su įvairių poreikių vaikais, kad jie tobulėtų.

Trečiajam vizitui pasirinkome saulėtąjį Kipra ir visai prieš pat antrajį karantiną, 2020 m. spalio mėnesį mokyklos komanda suspėjo sudalyvauti kursuose Limasolyje (KURSŲ PAVADINIMAS) Į mokymus vyko chemijos mokytoja Dalia Skučienė, dailės ir technologijų mokytoja Rasa Uleckienė, technologijų ir fizinio ugdymo mokytoja Vilma Glaveckienė ir anglų kalbos mokytoja Rita Markovskaja. Pavieniui ir grupėse Kurionijos archeologinėje vietovėje mokytojos išmoko, kaip pritaikyti anglų kalbos, chemijos, technologijų ir matematikos ir dailės žinias, kūrė pamokų planus šioms pamokoms, kuriuos pristatė sekančią dieną.
Kursų metu akcentuojama orientavimosi aplinkoje svarba (mokėjimas naudotis kompasu, žemėlapiais ir ICT įrankiais), ypatingas dėmesys buvo skirtas kūrybiškumui, vaizduotės stimuliavimui ir savarankiškumui lavinti. Buvo akcentuojama raštingumo, sveikatos saugojimo ir gerbūvio gerinimo kompetencija. Nuolat kartojama, kad pozityvus mąstymas, mokinių padrąsinimas gerina motyvaciją ir veda link geresnių mokymosi rezultatų.
Vizito metu buvo akcentuojama, jog lankantis istorinėse vietose labai svarbu pasiruošimas, skatinamas grupinis darbas, mokoma spręsti problemas ir raginama įsidėmėti detales.
Teoriniuose užsiėmimuose buvo nagrinėjami ICT įrankiai reikalingi informacijai rinkti. Komanda buvo supažindinta su Kipro mokyklų teritorijose skirtomis vietomis: maisto edukacijai, rūšiavimui, dramai ir pan. Visiems labai patiko edukacija mokyklos teritorijoje skirta dailės pamokai - audimas iš surinktų žolelių ir šakelių. Mokymų metu buvo nagrinėjamas žemėlapis su paslėptais lobiais ir nedidelius žemės plotus su lysvėmis daržovėms auginti.
Vizito metu vykusios veiklos leido dar kartą suprasti, jog gyvenimo patirtis geriausiai įprasminama atliekant praktines užduotis. Daugelį naujų metodų kursų dalyvės taiko savo pamokose ir mielai dalijasi su kolegomis mokykloje ir rajone.
Paskutinis vizitas buvo planuojamas 4 kartus, tačiau dėl karantino trikdžių vis buvo atidedamas. Visgi, paskutinei projekto komandai pavyko išvykti į Kiprą 2021 metų birželį, todėl įspūdžiai dar visai „švieži“. Į mokymus “Klasės valdymas: sprendimas paremtas požiūriu” vyko direktorės pavaduotojos Rasa Alaburdienė ir Kristina Belenavičienė, anglų kalbos mokytoja Vidutė Kuzmauskienė ir istorijos mokytoja Asta Lasatienė.
Kurso tikslas buvo supažindinti dalyvius su netradiciniu klasių valdymo požiūriu, klasės aplinkos ir teigiamo mikroklimato kūrimo būdais, teigiamų santykių tarp mokytojo ir mokinių puoselėjimu, taip pat mokymo diferencijavimo ir mokymosi motyvacijos stiprinimo metodais. Daug dėmesio buvo skiriama praktinėms veikloms ir teorinių žinių įtvirtinimui.
Kursus vedė mokymosi ir švietimo konsultantė Crystal-Jade Lerios, svarbiausius savo gyvenimo metus praleidusi Kipro vasaros stovykloje globodama ir mokydama nemotyvuotus kaimo pradinukus. Ten ji įgijo neįkainuojamos patirties, kuria noriai dalijosi. Be keturių lietuvaičių, kursuose dalyvavo dar trys mokytojos iš Rumunijos. Dėl tokio negausaus dalyvių skaičiaus, dėstytoja galėjo daugiau laiko skirti kiekvienam dalyviui individualiai.
Mokymų temų spektras buvo gan platus tačiau tampriai susijęs: nuo neuronų veiklos smegenyse iki jų aktyvinimo, nuo stebėtojo įsiliejimo į klasę iki apčiuopiamo pokyčio klasės gyvenime, nuo energizuojančių žaismingų elementų (energizers) atlikimo iki jų tikslingo taikymo pamokoje, nuo žinių apie „sumaišytą mokymą“ (blended learning) iki konkrečios pamokos plano sukūrimo ir jos modeliavimo su kitais kursų dalyviais.
Mokymuose daug dėmesio buvo skiriama video medžiagos žiūrėjimui, aptarimui, diskusijoms. Pristatytas ir bandytas sumodeliuoti „sumaišyto mokymo“ metodas buvo įdomus, tačiau sukėlė prieštaringus jausmus ir diskusijas. Mokantis šiuo metodu mokiniai pagal pasirinktą schemą laisvai juda klasėje ar kitose erdvėse po mokytojo parengtas „stoteles“ ir pasirenka norimą veiklą pagal savo gebėjimus. Mokytojo vaidmuo pamokoje – konsultantas, kuris prieš tai turi labai gerai pažinti mokinius, iš anksto parinkti tinkamas užduotis, „energizuojančius“ aktyvinančius pratimus (energizers), ir „išėjimo bilietus“ atlikus užduotis.
Daugiausia iššūkių reikalaujanti užduotis buvo parengti konkrečios pamokos planą pagal išklausytą medžiagą, atsižvelgiant į daugybę kriterijų. Nebuvo jauku išeiti iš komforto zonos ir kolegoms pravesti savo pamoką, tačiau ši patirtis ne tik praplėtė požiūrį į mokymą ir supažindino su progresyviais metodais, naudojamais užsienio mokyklose, bet ir privertė susimąstyti, kaip tobulinti pamoką pritaikant tarptautinę patirtį.
Galimybe įgyti tarptautinės patirties Prienų “Revuonos” pagrindinė mokykla pasinaudoja jau ne pirmą kartą. Patirtis teikiant Erasmus+ projektų paraiškas Švietimo mainų ir paramos fondui ir gaunant finasavimą jau leido daugeliui įstaigos pedagoginių darbuotojų aplankyti tolimas šalis ir į savo asmeninio augimo portfelį įsidėti ne vien kelionių įspūdžius, bet ir praplėstą akiratį, naujų metodų isisavinimą, kalbos įgūdžių pagerinimą ir ne vieną aktualios tiek sau kaip mokytojui, tiek kaip organizacijos atstovui, problemos sprendimo būdą.