Prienų „Revuonos“pagrindinė mokykla 2019-2020 metais dalyvauja Erasmus+ K1 projekte, skirtame bendrojo ugdymo darbuotojų kvalifikacijai kelti, “Projektuojame prasmingą ugdymą - auginame asmenybę”. Projekto metu bus organizuoti keturi mobilumai, kuriuose dalyvaus po keturis mokytojus. Dalyvaudami kursuose įvairiomis aktualiomis temomis mokytojai įgis teorinių žinių, dalyvaus diskusijose, susipažins su kitų šalių patirtimi ir galės ją taikyti spręsdami mokykloje iškilusias problemas. Mobilumai pasirinkti atsižvelgiant į mokyklos ilgalaikius tikslus, siekiant išspręsti aktualiausias iškylančias problemas bei sužinoti daugiau apie Europos šalyse taikomas naujoves. Seminaruose numatyta kalbėti apie mokyklos vadybos gerinimą, apie tai, kaip sumažinti ankstyvą mokinių išėjimą iš mokyklos ir padidinti mkymosi motyvaciją, kaip klasės vadovas turėtų formuoti kolektyvą ir dorotis su iškylančiomis problemomis, kaip organizuoti ugdymo procesą ne mokykloje.

Lapkričio 4-8 dienomis mokyklos komanda – direktorė Ilona Balčiukynienė, pavaduotojos Rasa Alaburdienė ir Kristina Belenavičienė bei anglų kalbos mokytoja Vidutė Kuzmauskienė dalyvavo pirmame mobilume Porto mieste Portugalijoje. Seminaro tema „Mokyklos valdymo gerinimas – nuo atskiro žmogaus iki bendros strategijos“. Pirmąją dieną buvo nagrinėjami mokyklos vadovo, mokinių, jų tėvų, mokytojų bei vietinės valdžios santykiai ir jų įtaka ugdymo procesui. Taip pat buvo nagrinėjami sėkmingo vadovavimo stiliai, kurie geriausiai reprezentuoja mokyklą ir patį vadovą bei gali padaryti didžiausią teigiamą proveržį. Kadangi kursuose be lietuvių dalyvavo komandos iš Estijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Kroatijos bei Vengrijos, buvo labai įdomu po darbo grupėse išgirsti kitų šalių pasisakymus apie mokyklos vadyboje iškylančias problemas ir kartu ieškoti galimo šių problemų sprendimo remiantis kitų šalių patirtimi. Grįžtamosios informacijos gavimas, kolektyvo telkimas, mokymosi aplinka ir tinkamas jos panaudojimas, galimybės motyvuoti gerai dirbančius mokytojus ir jų motyvavimo didinimas – tai tik keletas iš aptartų diskusijose klausimų.
Antrąją dieną kalbėjome apie materialaus turto vadybą. Išsiaiškinome, koks yra būtinas turtas mokyklos viduje ir išorėje, kad galėtų vykti ugdymo procesas, bei ko reikia papildomai, kad mokymasis tiek mokiniams tiek mokytojams būtų patrauklesnis, kad visi mokykloje turėtų kuo geresnes sąlygas. Išsiaiškinome, kad kuo didesnė privalomų priemonių dalis, tuo sudėtingesnė turto vadyba. Supratome, koks svarbus yra investavimas į žmogiškąjį ir socialinį kapitalą, nuo kurių priklauso mokyklos vertė ir kurie sukurią ilgalaikį turtą, kurį kartais sunku apskaičiuoti. Kitomis dienomis aiškinomės, kokie duomenys reikalingi atrenkant žmones į darbą mokykloje, sužinojome, kad visose šalyse aktualus formalus išsilavinimas, bet kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Vengrijoje, žmogui pasiūlomas darbas tik tada, kai jis parodo sugebėjimą valandą laiko realiai padirbti jam nepažįstamoje klasėje su nepažįstamais mokiniais. Kalbėjome apie mokyklos įvaizdžio kūrimą ir jo pateikimą visuomenei, kad mokykla būtų kuo patrauklesnė ir kuo daugiau žmonių norėtų ją pasirinkti.
Paskutinę dieną kalbėjome apie mokyklos teikiamas paslaugas mokiniams, tėvams ir bendruomenei, aiškinomės, kokie yra pirminiai ir antriniai mokyklos ryšiai, kaip juos galima gerinti, kad būtų sukurtas didžiausias įmanomas pridėtinis turtas mokyklai. Po to aptarėme, kaip sužinoti mokinių nuomonę, kaip puoselėti bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą tarp vadovo ir mokinių. Dėstytojas pabrėžė, kad pirmąjį žingsnį šiame procese turi žengti mokyklos vadovas. Jis turėtų eiti į klases, bendrauti tiesiogiai su mokiniais, išklausyti jų nuomones ir sužinoti problemas. Jis turi gebėti pateikti mokiniams tinkamus klausimus, išgirsti mokinių atsakymus, apibendrinti problemas ir pateikti mokiniams atsakymus, taip užtikrindamas grįžtamąjį ryšį. Jis turi aiškiai pasakyti, ką galima padaryti svarstomu klausimu, ko negalima ir kodėl, ką galima būtų padaryti vėliau ir ko reikia, kad sprendimas būtų priimtas. Išsiaiškinome, kad vadovas turėtų bendrauti ne tik per atstovus ar tarpininkaujančius mokytojus, bet tiesiogiai su mokiniu. Graikijos mokytojai pateikė pavyzdį, kad jų mokykloje jau daugybę metų mokyklos direktorius kiekvieną rytą pradeda pasisveikinimu bendroje mokyklos sueigoje ir geros dienos palinkėjimu. Nors toks susitikimas vyksta tik kelias minutes, mokytoja tvirtino, kad tai labai padeda sutelkti mokyklos bendruomenę.
Pasidalijimas nuomonėmis ir pokalbiai tarp įvairių šalių atstovų vyko ne tik seminarų metu, bet ir per pertraukas. Domėjomės vieni kitų mokyklomis, mokytojų darbo specifika, aprūpinimu darbo priemonėmis, pasakojome apie tai, kaip skirtingose šalyse renkami direktoriai ir kaip tvarkomi įvairūs dokumentai. Pokalbių metu atsiskleidė daug panašumų ir skirtumų, bet mes, lietuviai, supratome, kad mūsų vadybos sistema yra pakankamai moderni ir europietiška. Pasidžiaugėme, kad pas mus bent jau „popierizmo“ yra gerokai mažiau negu kitose šalyse, nes italai, pavyzdžiui, baigiantis kursams gavo 28 pasirašytus dokumentus, o mums pakako dviejų. Įgijome teorinių žinių, pasitikrinome savo žinias ir gebėjimus vadybos srityje, patobulinome savo bendravimo, bendradarbiavimo bei anglų kalbos žinias, užmezgėme naujų kontaktų, praplėtėme savo kultūrinį akiratį, pamatėme daug puikių vietų Porto senamiestyje. Visos šios žinios ir įgūdžiai suteikė mums daugiau pasitikėjimo savimi ir tikrai padės tolimesniame darbe mokykloje.