Daugelis sako, kad mokykla – antrieji namai. Prienų „Revuonos“ vidurinė mokykla - niekuo iš kitų neišsiskirianti, tačiau tiems, kurie joje mokėsi ar dar tebesimoko, ji, be abejonės, yra vienintelė tokia nuostabi ir nepakartojama mokykla, kurios koridoriuose aidėjo juokas ir krito ašaros, o klasėse staiga kildavo ir netrukus užgesdavo laimės arba nusivylimo šūksniai. Tie, kurie čia mokėsi, visuomet ją prisimins, ir ji niekada nebus tik eilinė mokykla. Čia mums, dvyliktokams, iš tiesų buvo antrieji namai, tik gaila, kad tuoj ateis laikas, kai paliksime šią mokyklą ir kiekvienas pradėsime savarankišką gyvenimą. Mes esame paskutinė šios mokyklos abiturientų laida. Tad norime prisiminti pačias gražiausias akimirkas, kurios nutiko mums „Revuonos” vidurinėje mokykloje.

Jau nuo pat pirmosios klasės mes stengėmės klausyti mokytojų. Buvome pripratę, kad visus dalykus dėsto viena mokytoja, todėl, kai baigėme 4 klasę, buvo lengvas sumišimas, nes tapus penktoku ne tik atsivėrė koridorių ir kabinetų erdvės,  susipažinome su  naujais mokytojais, pradėjome mokytis vis naujų mokomųjų dalykų.

Mes uoliai mokėmės, pasiekėme gerų rezultatų įvariose olimpiadose ir konkursuose ne tik mokykloje, bet garsinome „Revuonos“ vardą ir už jos ribų. Žinoma, neapsiėjome ir be įvairių linksmų renginių, tokių kaip „Šokių top 10”, „Beždžioniukų diskoteka”, „Sportuok ir mokykis”. Taip pat dalyvavome įvairiose netradicinio ugdymo pamokose: kalbų, meno, muzikos dienose. Akivaizdu, kad laukdavome ir mokyklos diskotekų. Jų nebuvo labai daug, tačiau puikiai prisimename, kai žemesnėse klasėse  pavydėdavome vyresniesiems mokiniams, mat juos įleisdavo į šokius, o mūsų dar ne. Paslapčia svajojome, kad ateis ir mūsų diena ir toji diena  atėjo. Mums buvo gera, nes šioje mokykloje patyrėme be galo daug nuotykių, džiaugsmo akimirkų.

Kai buvome 10-okai, su jauduliu ir nerimu laukėme pirmųjų egzaminų, juos gerai išlaikėme ir šventėme pirmąsias išleistuves. Buvome laimingi, kad jau įgijome  pagrindinį išsilavinimą. Visi tapome gerais draugais lyg didelė šeima, susibendravome su mokytojais, suvokėme, kad mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Vienuolikta klasė prabėgo lyg viena akimirka ir štai mes jau abiturientai.

Artėja šimtadienis, o su šia švente ir nerimo nuojautos… Iki egzaminų liks vos 100 dienų, todėl turime uoliai dirbti, siekti gerų rezultatų. Mokyklos mes niekada nepamiršime, nes čia mus išmokė branginti tikrąsias vertybes, išmokė darbštumo, atsakingumo, pagarbos sau ir kitam.

Toks buvo mūsų kelias mokykloje. Džiaugiamės, kad baigsime 12 klasę būtent šioje mokykloje, bet kartu ir liūdime, kad ją reikės palikti. Tiek čia išgyvenome, iškentėjome, mokėmės ir linksminomės… Tariame ačiū visam mokyklos kolektyvui. O labiausiai norime padėkoti visiems mūsų Mokytojams, kurie vedė mus žinių keliu, visada padėjo, kai prireikė pagalbos. Linkime Jums daug kantrybės bei kūrybingumo, tobulėkite, siekite savo srities aukštumų. Ugdykite mokinius, auklėkite, mokinkite juos taip, kaip išmokinote ir užauginote mus…