Gegužės 9 dieną „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje vyko rajoninė konferencija “Inovatyvūs mokymo metodai: vertinimas ir įsivertinimas“. Šią konferenciją organizavo mokyklos metodinė taryba. Pranešimus ruošė ir skaitė 11 mokyklos mokytojų. Jie dalinosi patirtimi įgyta užsienyje, pristatė Europoje taikomus inovatyvius mokymo(si) metodus. Mokytojai pasakojo apie Ispanijos, Vokietijos, Maltos, Italijos, Prancūzijos ir kt. valstybėse stebėtas pamokos, jose taikomus metodus ir savo patirtį metodus pritaikant „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje.
• Danutė Moisejevienė “Mokinių pasiekimų ir pažangos įsivertinimo įtaka vaiko mokymuisi” Mokinių pasiekimų ir pažangos įsivertinimas pasibaigus trimestrui padeda pažinti save, stebėti savo mokymąsi, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kelti mokymosi tikslus, laiku nustatyti iškylančius mokymosi sunkumus, numatyti būdus jiems šalinti, suteikti galimybę tėvams dalyvauti mokinio pasiekimų ugdyme. Pažangos vertinime dalyvauja mokytojai ir tėvai. Visa tai fiksuojama mokytojos kiekvienam trimestrui sudarytose lentelėse, kurias pildo mokiniai ir aptaria su tėvais ir mokytojais.
• Edita Ramanauskienė "Tarptautinio mokyklų tinklo INEPS, diegiančio produktyvųjį mokymąsi, patirties sklaida". Mokytoja pasidalino Prancūzijoje įgyta patirtimi. Džiaugėsi, kad mokiniai turėjo galimybę bendrauti su skirtingų kultūrų bendraamžiais, mokėsi pažinti vieni kitus, keistėsi patirtimi. Įsitraukdami į įvairaus pobūdžio veiklą, tobulino socialinius, darbo grupėje įgūdžius ir stiprino pasitikėjimą savimi.
• Rasa Alaburdienė, Kristina Belenavičienė “Užsienio kalbų dėstymo metodai taikomi Europoje”. Direktorės pavaduotojos ugdymui pristatė mokymo metodus, kuriuos stebėjo ir praktiškai išbandė dalyvaudamos kursuose Maltoje.
• Asta Lasatienė, Sigita Kazlauskaitė “Problemų sprendimu grįstas makymasis”. Darbo mobiliose grupėse metodą mokytoja stebėjo Sardinijos Kaljario universitete. Šio metodo taikymas skatina mokinių aktyvų skaitymą, konspektavimą, ugdo gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti. Taip pat ugdomas mokinių kūrybiškumas ir asmeninė atsakomybė pristatant grupės darbą. Problemų spendimu grįsto mokymosi pavyzdžių pateikė ir iš Freiburgo.
• Ilona Balčiukynienė “Projektų metodas”. Projektų metodas – tai darbo ir mokymo būdų sankaupa, skatinanti moksleivius sieti mokymąsi su tikrove, ieškant sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje su kitais, sprendžiant visiems aktualią problemą. Naujų metodų dėka mokinys pasijunta asmenybe, atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp pačių mokinių. Jie labiau jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas.
• Dalia Skučienė “Minčių lietus, minčių žemėlapiai”. Minčių lietus – tai metodas, kurio tikslas – paskatinti mokinius spontaniškai pateikti kuo daugiau idėjų. Minčių žemėlapis – tai vaizdinga diagrama, kuri naudojama pavaizduoti žodžius, mintis, užduotis ir kitus dalykus, susijusius su arba yra išsidėsčiusius aplink reikšminį žodį ar mintį.
• Loreta Vainalavičiūtė “Anglų kalbos mokymosi patirtis įvairių dalykų pamokose” . Kvizenaro lazdelės. Privalumai: mokiniai įžvelgia šioje veikloje daugiau žaidimą, nei mokymąsi padeda aktyvinti vaizduotę motyvuoja atidžiau klausytis ir dalyvauti pratybose kuria pozityvų mokinių ir mokytojų tarpusavio bendravimą Trūkumai:labiau tinka darbui su nedidelėmis mokinių grupėmis.
• Vidutė Kuzmauskienė “Bendruomenių žemėlapiai ir vaidmenų žaidimai”. Vaidmenų žaidimų metodas gali būti taikomas tiek pradinėse, tiek vyresnėse klasėse. Tinkamai parinkus vaidybines situacijas, šis metodas padeda vaikams išspręsti galimai iškylančias problemas jiems saugioje aplinkoje , įgyti patirties. Mokytojas turi elgtis labai išradingai, norėdamas bet kokią dėstomąją temą pateikti kaip vaidmenų žaidimą. bendruomenių žemėlapių metodas leidžia vaikams pažvelgti į savo gyvenamąją vietą iš arčiau, pastebėti, kas joje gero, o ką galima būtų patobuliti ir pakeisti, jis moko vaikus pilietiškumo.
• Neringa Matuizienė “Etinė dilema ir lauko studijos”. Metodo "Lauko studijos" taikymas pamokose, mano ketvirtokams atverė plačias integruoto mokymo galimybes, kiekvieną mokinį įtraukė į aktyvią tiriamąją veiklą, ugdė kūrybingumą, padėjo pajusti grupinio darbo privalumus. Metodo "Etinė dilema" taikymas pamokose padėjo mokiniams įveikti šias stiprybės: empatiją , džiaugsmą, jog galime atrasti laimę padėdami kiekvienam draugui , savęs įveikimą, sąžin,, laisvą valią, „vidinį širdies balsą“, iššūkių priėmimą, suvokimą, kad net ir blogiausi jausmai yra natūralūs.
• Inga Kuzminskienė “Skaitome ir suprantame tekstą. Darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais”. “KLAUSIMŲ NAMELIO” skaitymo metodas padeda suvokti skaitomo teksto (grožinio ir negrožinio) prasmę, pateikiant mokiniui vis sudėtingesnius teksto klausimus. „Klausimų namelis“ turi tris aukštus, kurių kiekvienas simbolizuoja vieną iš trijų pagrindinių teksto suvokimo lygmenų: turinio, psichologinį ir pagrindinės teksto minties. “Klausimų namelio” strategija, taikoma specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, ugdo gebėjimą palaipsniui, žodis po žodžio, eilutė po eilutės įsigilinti į tekstą, sutelkti dėmesį ties kiekviena pastraipa, kiekvienu vaizdu, įsiminti informaciją, vertinti ir daryti išvadas. 6K SKAITYMO STRATEGIJA remiasi pagrindiniais teksto turinio suvokimo klausimais: KAS? KADA? KUR? KĄ? KAIP? KODĖL? Šių klausimų pateikimas mokiniams prieš skaitant tekstą padeda atidžiau klausyti, skaityti ir rasti reikiamą informaciją. Turėdami prieš akis 6K strategijos klausimus, mokiniai išmoks išskirti svarbiausią informaciją tekste, suvoks informacijos ryšius, greičiau supras mokomąją medžiagą, galės ją pritaikyti kitame kontekste. Klausimus mokytojas pagal galimybes vizualizuoja, suformuluoja konkrečiai temai, atsižvelgdamas į pamokos tikslą ir uždavinius, turimą mokomąją medžiagą ir gerai pažindamas mokinių galimybes.
