068Kaip ir kasmet Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje įvyko neakivaizdinės gamtos mokslų ir matematikos, socialinių mokslų ir kūno kultūros viktorinos. Jose dalyvavę ir nugalėję mūsų ir Šilavoto pagrindinės mokyklos 2–10 klasių mokiniai buvo apdovanoti pagyrimo raštais ir išvyka į Kauną. Mokinius lydėjo mokytojos Irena Vincekienė ir Raimonda Sorakienė.
Atvykome į Kauno Technologijos universiteto Kazimiero Vasiliausko medžiagų atsparumo laboratoriją. Mus pasitiko meistras Romualdas Jakubauskas, eidamas nuo mechanizmo prie mechanizmo pademonstravo medžiagų lenkimo, sukimo, gręžimo, gniuždymo darbus. Laboratorija užsakymus atlikdavo pašto darbuotojams, geležinkelininkams, bankams, statybininkams. Juk Babilono laikais buvo žinoma – jei pastatai sugriūdavo, kaltus meistrus bausdavo mirtimi.

Universiteto bibliotekininkė Auksė Patackienė papasakojo universiteto įkūrimo istoriją. Ypač daug sužinojome apie mokslininką, pedagogą, inžinierių Kazimierą Vasiliauską, kaip jis kūrė medžiagų atsparumo laboratoriją, egzaminuodavo studentus. Ne itin pasiruošusiems studentams profesorius sakydavo: „Atsiprašau, tamstele, kad tiek daug klausinėjau, gal, kolega, daugiau paskaitysi ir ateisi kitą kartą.“ Studentai jį labai mylėjo, juos profesorius pirmasis pasisveikindavo, pakeldamas skrybėlę ir linktelėdamas galva: „Labutis, tamstele“. Kartais, kai per paskaitas ne vietoje lentoje pažymėtą liniją ar formulę dėstytojas pataisydavo paseilinęs pirštu ar į universitetą atvažiuodavo arkliu kinkyta bričkele, studentai iš jo geraširdžio švelniai pasišaipydavo, sukurdami „talalušką“. Profesorius, keturių vaikų tėvas, nepykdavo, paremdavo materialiai vargingiau gyvenančius studentus.

Bibliotekininkė surengė mums visiems konkursą iš girdėto pasakojimo, gavome dovanų: pieštukų, užrašinių, albumėlį „Kauno technologijos universiteto muziejus“, J. Stražnicko knygą „Kazimieras Vasiliauskas – mokslininkas, pedagogas, inžinierius“, pakvietė atvykti į kitas edukacines programas.
Laimingi, padėkoję už įdomų pasakojimą, išskubėjome į Aleksote asociacijos „Retromobile“ 2014 m. įkurtą istorinės, karinės technikos muziejų, kur eksponuojama 30 atrinktų transporto priemonių.
Mus pasitiko asociacijos darbuotojas Vytautas Prekevičius, šiemet apdovanotas „Gerumo kristalų“ nominacija už istorinio paveldo išsaugojimą ir savanorišką veiklą. V. Prekevičius parodė legendinį džipą „JeepWillys MB“, gamintą 1941–1945 m. Šio modelio džipai simbolizavo karo metų išradingumą, unikalumą ar pritaikomumą, kainavo 748 dolerių. Seniausias ekspozicijos eksponatas – 1922 m. pagamintas automobilis „DodgeBrothers“ su mediniais ratų stipinais. Galėjome pamatyti K. Mikušausko 1965–1967 m. sukurtą unikalų vienetinį savadarbį lengvąjį automobilį MIKRAM. Atskira ekspozicijos dalis „Gyva atmintis“ liudija siaubingą tremčių į Sibirą laiką, šalia buvo galima apžiūrėti II-ojo pasaulinio karo laikų sovietinės armijos sunkvežimį GAZ AA, liaudiškai labiau žinomą „Polutarkos“ pavadinimu. Išmėginome sirenos kauksmą, šviesoforo veikimą. Išklausę išsamius atsakymus į visus klausimus (daugiausia klausinėjo mūsų antrokai Augustas ir Matas), savarankiškai nusikaldinę po simbolinę muziejaus monetėlę, nusifotografavę, išskubėjome namo.
Važiuodami kalbėjome apie tai, kad verta dalyvauti neakivaizdinėse viktorinose, tapti nugalėtojais, pamatyti gausybę eksponatų, susitikti su įdomiais žmonėmis, pakalbinti savo tėvus nuvykti į senosios technikos muziejų, pabandyti važiuoti senais automobiliais. Visi gyrėsi nufotografavę daug įvairių automobilių.
Profesorius K. Vasiliauskas kažkada rašė: „Mano gyvenimas priklauso Lietuvai, o lietuvį manyje dar jaunystėje pažadino V. Kudirkos „Varpo“ eilutės: „Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite... “ Mes, paminėdami Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventes, atsiliepkime į Didžiojo varpininko raginimą.
Atsisveikindami mokiniai dėkojo mokytojoms, o mes visi kartu –vairuotojui Vincui už saugią kelionę, mokyklos direktorei Ilonai Balčiukynienei už dovanotą ekskursiją.

051.JPG 053.JPG 061.JPG 068.JPG 072.JPG 075.JPG 083.JPG 086.JPG 087.JPG 091.JPG 097.JPG 099.JPG 109.JPG 110.JPG