Lietuvių kalba su interaktyvia lenta

10 klasės mokiniai pradėjo dieną besimokydami lietuvių kalbos su interaktyviąja lenta. Kadangi visai neseniai buvo užbaigtas kirčiavimo skyrius, lektorė Dainora Kuliešienė parodė mokiniams, kaip naudotis kirčiavimo programomis internete. Paaiškėjo, kad mokiniai jau naudojasi šia programa besiruošdami namuose, nes mokytoja nurodė, kaip galima pasitikrinti, ar teisingai kirčiuoji. Vėliau lektorė papasakojo apie programas, kurias galima valdyti balsu, paaiškino, nuo ko priklauso geresnis balso atpažinimas. Pamokos pabaigoje buvo pristatyta virtualios kelionės po Lietuvą. Pasirodė, kad galima virtualiai „pasivaikščioti' po Rumšiškes, tarpukario Kauną, Vilnių. Kadangi nebuvo galimybės pasinaudoti 3D akiniais, tad pamokos pabaigoje tik savo akių pagalba mokiniai galėjo virtualiai pakeliauti po Kauno botanikos sodą. Kitų klasių mokiniai taip pat mokėsi lietuvių kalbos su interaktyviąja lenta ir išnaudojo kitokias jos galimybes, bet labiausiai jaunesniems mokiniams patiko galimybė "rašyti" ar "piešti" ant šios lentos.

Naujausių technologijų taikymas gyvosios gamtos tyrimuose.

Šiandien šioje pamokoje dalyvavo vyresniųjų klasių mokiniai, tad ir jų susidomėjimas buvo didesnis. 10 klasės mokiniams įspūdį paliko tiek nuolatinis gyvūnų gyvenamųjų vietų stebėjimas, tiek jų migracijos sekimas naudojant geolokatorius ir radijo transmiterius. Įspūdinga tai, kad transmiteriai turi būti labai maži, vos 0,5 gramo, nes kitaip maži paukšteliai negalės su jais gyventi. Bet, norint nuskaityti duomenis, reikia vėl sugauti tą patį paukštelį, kitaip sukaupta informacija nebus panaudota. Mokiniai ne tik išklausė įdomų pasakojimą, bet iš karto pradėjo galvoti, kad tokias technologijas galima pritaikyti sekant žmogaus ar mašinos judėjimą, tereikia tik turėti tinkamą įrangą.

Matematika pradinių klasių mokiniams

Matematikos mokytoja K. Kravčenko vedė pamokas 4 ir 2 b klasių mokiniams. Pamokos tema – „Geometrinės figūros kitaip" pamoka tikrai buvo kitokia, nes vaikai dirbo sulaikę kvapą. Pirmiausia jie turėjo pasirinkti šypsenėles, kurios buvo nupieštos ant skirtingų figūrų – kvadratų, apskritimų ir trikampių. Kai vaikai pasirinko, mokytoja paaiškino, kad pagal pasirinktą figūrą galima spręsti apie žmogaus charakterį ir paaiškino, kokios dominuojančios savybės jiems būdingos. Vėliau mokytoja sekė pasaką, o mokiniai, naudodami jau minėtas figūras, piešė namą, medį ir gėlę, o mokytoja aiškino kiekvieno piešinio reikšmę. Gal būt pradinukai ir užmirš, kokią ateitį jiems „išbūrė" matematikos mokytoja, bet tikrai nepamirš geometrinių figūrų, kurias piešė visą pamoką įvairiais pavidalais, pavadinimų.

Grafinės planšetės panaudojimas

Vieni pradinių klasių mokiniai mokėsi matematikos, o kiti skubėjo į informacinių technologijų kabinetą, kad susipažintų su grafine planšete ir išmoktų ja naudotis. Svarbiausias pamokos tikslas – išmokti valdyti grafinę planšetę ne su pelės pagalba, bet su nepaprastu pieštuku. Tas pieštukas ypatingas tuo, kad jame yra integruotos mikroschemos, kurių pagalba galima valdyti piešimo ir spalvinimo įrankius kompiuteryje. Susipažinę su svarbiausią informacija apie planšetes ir išklausę mokytojos aiškinimą, mokiniai pasirinko paveikslėlius ir pradėjo juos spalvinti, nors ne visiems sekėsi vienodai gerai....

Smagioji robotika

Ko gero smagiausiai laiką šiandien leido tie, kuriems nusišypsojo laimė pakliūti į 33 kabinetą, kur buvo įsikūrę elektroninių robotų konstravimo dirbtuvės. Mokslininkai iš VDU paaiškino vaikams, kaip reikia konstruoti robotus, padalino vaikus į komandas ir prasidėjo darbas, kuris kai kuriems berniukams pasirodė visiškai lengvas ir paprastas, o kai kam teko gerokai pasistengti, kad teisingai sujungtų laidelius ir mažytes robotų daleles. Pamokos pabaigoje buvo surengtos varžybos, kieno sukonstruotas robotukas yra lengviausiai valdomas ir gali atlikti tai, ko nori jo konstruktorius.