P 20170323 110414Kovo 23 d. 8 ir 6a klasės mokiniai turėjo netradicinę klasės valandėlę, kurią vedė Nemuno kilpų regioninio parko darbuotoja Romutė Milušauskienė. Ši klasės valandėlė buvo skirta paminėti Žemės dienai. Lektorė mokiniams papasakojo apie medžius, jų žydėjimą, vaisius. Išmokė kaip netradiciniais būdais išmatuoti medžių amžių, aukštį, storį. Mokiniai sužinojo,kad seniau medžių niekas nekirto, nes pagonybės metu medis buvo laikomas šventu. Lektorė daug papasakojo apie ąžuolus, klevus,liepas, kaštonus ir kitus medžius. Mokiniai sužinojo, kad seniausias ąžuolas yra Stelmužės ąžuolas, kuris auga Zarasų rajone. Jo skersmuo 3,5m, amžius 150 metų. Didžiausias ąžuolynas Lietuvoje – Kauno Ąžuolynas. Gojaus ąžuolas – masyviausias medis Lietuvoje auga Prienų rajone. Lektorė mokiniams parodė įdomiausius pasaulyje augančius medžius , papasakojo apie medžių panaudojimą žmonių poreikiams. Ji paragino mokinius mylėti ir puoselėti gamtą. Žemės diena – mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi kiekvieną dieną.

Photo0020Ko reikia vaikui, kad mokytis jam būtų įdomu, kad jis būtų motyvuotas, pažintų realų pasaulį tirdamas jį natūralioje aplinkoje, ugdytųsi gebėjimus, reikalingus ateičiai. Viena iš galimybių – integruotas ugdymo organizavimas. Integracijos privalumas – temos plėtojimas per įvairias pamokas vis kitu aspektu. Mokiniai, išsamiau nagrinėdami tą pačią temą per kitų dalykų pamokas, pažvelgia į ją naujai.

IMG 99418 klasės mokiniai su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Gintare Meškauske kalbėjosi apie sudėtingą ir labai svarbų kiekvieno žmogaus gyvenimo periodą – lytinį brendimą. Atsiradę pokyčiai mergaičių ir berniukų kūnuose ir elgesyje kartais jiems patiems kelią nerimą. Kalbėtis su tėvais dažniausiai būna nedrąsu, ne visi drįsta klausti. Be to, šiame amžiuje draugai tampa svarbesni už tėvus.

P2031416Mes Evelina Balčiūnaitė, Odeta Slavinskaitė ir mokytoja Kristina Kravčenko 2017-02-03 dalyvavome respublikiniame „Darom“ akcijos Forume Vilniuje. 2017 metais „Darom“ akcija bus jau 10-oji. Ruošiamasi be tradicinio švarinimosi, organizuoti 1000 projektų, stengiantis įtraukti kuo daugiau žmonių. Į forumą atvyko 500 dalyvių: po tris iš Lietuvos seniūnijų,bendrojolavinimo mokyklų, nevyriausybinių organizacijų ir kita. I forumo dalis vyko LR vyriausybės Didžiojoje salėje. Sveikino LR ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kiti svečiai. Pristatytas 2017 metų „Darom“ planas ir 1000-čio projektų idėjos, galima tematika. Forumą vedė Roberta Ažukaitė-Zacharevičienė, buvusi mūsų mokyklos mokinė. Roberta viena iš pagrindinių akcijos „Darom“ vedlių, organizatorių ir kūrėjų. Mes džiaugiamės ir didžiuojamės jos ir visos „Darom“ komandos pasiekimais, sugebėjimu uždegti naujomis idėjomis ir suburti labai reikalingam gamtosaugos, savanorystės, pilietiškumo darbui daugybę žmonių. Išgirdome daug gerų idėjų, kuriomis pasidalinsime mokykloje, pasitarsime kokį projektą galėtume vykdyti mes , gal atsiras ir naujų pasiūlymų, tada registruosimės ir veiksime. II forumo dalis vyko seimo rūmuose Kovo 11-osios Akto salėje. Čia mus sveikino LR seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasidalino mintimis apie „Darom“ akcijos svarbą ir didelę naudą visiems. Iš tribūnos dalinosi savo patirtimi forumo dalyviai, teikė pasiūlymus, kvietė į pagalbą miestiečius kaimuose ir sveikino idėją balandžio 22 dieną padaryti ne tik visuotinio tvarkymosi diena, bet ir prasminga švente. Praleidome įdomiai, naudingai ir prasmingai dieną. Susipažinome su naujais aktyviais žmonėmis ir jų veikla. Manome, kad mes galėtume būti išradingi ir aktyvūs „Darom“ akcijos dalyviai.

IMG 4777Gruodžio 23 dieną „Revuonos“ pagrindinės mokyklos antrokai Prienų krašto muziejuje susėdo prie šv. Kūčių stalo. Edukacinę programą „Kūčių vakarienė“ vedė muziejaus vyr. fondų saugotoja Ernesta Juodsnukytė. Ji papasakojo vaikams apie Kūčių vakarienės papročius ir tradicijas.
Šv. Kūčių vakarą nuo seno daug reikšmės skiriama maistui ir įvairiems ritualams. Prieš sėdant prie Kūčių stalo, reikia išsimaudyti, būti švariems ir siela, ir kūnu. Prie Kūčių stalo sėdama danguje pasirodžius Vakarinei žvaigždei (apie 18–19 val.). Kūčių vakarienė prasideda kalėdaičio, simbolizuojančio santarvę, dalijimusi. Po paplotėlio valgomas obuolys, kuris simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus. Kiekvienam vaikas, kad būtų sveikas ir stiprus, suvalgė po vieną mokytojos padalintą obuolio skiltelę. Po šio ritualo vaikai skanavo virtas bulves su sėmenų druskele. Vėliau vaišinosi silke ir žuvimi. Patiekalai iš silkės ir žuvies priminė apaštalus, kurie buvo žvejai. Mokiniai galėjo paragauti ir kitus tradicinius Kūčių stalo patiekalus: kviečių mišinį, medų, spanguoles, burokėlių mišrainę, spanguolių kisielių. Kiekvienas patiekalas turi simbolinę reikšmę. Na, o pats svarbiausias šventės akcentas yra kūčiukai, senolių vadinami vėlių duonele, ir aguonpienis. Jų paskanavę, pradinukai klausėsi pasakojimų apie Kūčių vakaro burtus.