Kiekvienais metais darželiuose ir mokyklose daugėja autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų. Tai – sunkus smegenų vystymosi sutrikimas, kuris sukelia nepakankamą mažamečio vaiko socialinių įgūdžių, bendravimo ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Pedagogai ir tėvai ieško įvairių pagalbos būdų, galinčių padėti šiems vaikams socializuotis.
Labai dažnai girdime, kad ASS (autizmo spektro sutrikimų) turintiems mokiniams reikia struktūruoti ugdymą, tačiau tikrai ne visi žinome, kas tai yra ir kaip tai daryti. Stuktūruotas ugdymas – tai tam tikra ugdymo sistema, kuri padeda konstruktyviai spręsti vaiko problemas, moko, kaip reikia mokytis, mažina stresą, nerimą, nusivylimą ir didina vaikų, turinčių ASS, savarankiškumą. Mūsų, pedagogų ir tėvų, pagrindinė užduotis yra išmokyti vaiką įvairių socialinių elgesio ir reakcijų modelių, kurių jis negali perprasti savaime. Pagrindiniai struktūruoto ugdymo elementai: ugdymo aplinkos pritaikymas, dienotvarkės sudarymas, veiklos struktūravimas, vaizdinių priemonių naudojimas ir elgesio modeliavimas.
Ugdymo aplinkos pritaikymas. Norint padėti vaikui geriau orientuotis grupės (klasės) aplinkoje, jaustis saugiam, reikia apibrėžti kiekvienos veiklos ribas. Vaikas turi žinoti, kur yra vieta grupinei veiklai, kur laisvalaikiui, kur yra erdvė poilsiui ar kur yra privati jo erdvė. Vietos turėtų būti pažymėtos simboliais ir sąlyginai atitvertos viena nuo kitos. Reikėtų struktūruoti ir kitas erdves, kurios yra įstaigoje (tualetas, pojūčių arba žaidimų kambarys), pažymint jas simboliais. Tualete turėtų būti simbolių instrukcijos, kaip naudotis tualetu, kaip nusiplauti rankas.
Pavojingos vietos, tokios kaip laiptai, rūsys, turėtų būti pažymėtos „Stop“ simboliu. Šis simbolis gali būti dedamas ir nuimamas pagal poreikį.
Dienotvarkės sudarymas. ASS turintiems vaikams reikalinga rutina. Kad jie jaustųsi saugūs ir ramūs, jie turi žinoti, kas po ko vyks. Šio tikslo pasiekti padeda sudaryta dienotvarkė. Dienotvarkių gali būti įvairių, jos gali būti sudaromos naudojant įvairių rūšių simbolius ir atsižvelgiant į vaikų poreikius. Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos specialiojo ugdymo skyriuje naudojami lietuvių autorių R. Ivoškuvienės, Z. Mamonienės, O. Pečiulienės, V. Suveizdienės sukurti simboliai. Vaikai, mokytojos padedami, kiekvieną rytą sudėlioja dienos veiklų simbolius. Pasibaigus veiklai, simbolis nuimamas. Dienotvarkė padeda vaikui geriau orientuotis laike, mažiau nerimauti keičiantis erdvėms, dienos įvykiams, tapti savankiškesniam pereinant nuo vienos veiklos prie kitos, suprasti, ko iš jo tikimasi, atlikti nemėgstamą veiklą, kai po jos seka mėgstama. Mokinys daug mieliau atlieka užduotis, kai mokytoja parodo, kad po to bus priešpiečiai ar judrioji pertrauka.
Veiklos struktūravimas. Vaikų, turinčių ASS, mokymas turi būt struktūruotas. Tai padeda jiems geriau suprasti, kur vyks veikla, kokią užduotį reikės atlikti, kiek bus užduočių, kada veikla baigsis, kas bus po to. Toks mokymas skatina vaikus užduotis atlikti savarankiškai. Dėžutės su užduotimis gali būti pažymėtos skaitmenimis ar spalvomis, kad vaikas žinotų, kurią dėžutę, atlikęs užduotį, turi imti kitą. Jei naudojami spalviniai ar kitokie grafiniai kodai, šalia turėtų būti padėta „kontrolinė“ lentelė, kad vaikas suprastų užduočių atlikimo seką. Dėžutė su atlikta užduotimi perkeliama iš kairės pusės į dešinę. Išmokius vaiką dirbti tokiu principu, mokytojui mažiau reikės duoti žodinių nurodymų.
Vaizdinių mokymo priemonių naudojimas. Kartais tarp priemonių gausos vaikams sunku rasti norimą priemonę. Dėžutės, turinčios vizualines užuominas, padės lengviau susiorientuoti tiek mokiniams, tiek mokytojui. Ant dėžutės galima užklijuoti priemonės paveikslėlį arba keletą jos detalių, pavyzdžiui, ant konstruktoriaus dėžutės užklijuoti kelias lego kaladėles, ant gyvūnų dėžutės – gyvūnėlį, ant mašinų – mašinytę ir kt.
ASS turintiems vaikams daug lengviau atlikti užduotis pagal pavyzdį. Pateikite jiems užduotis su vaizdiniais nurodymais. Tinka užduotys, kurias atliekant reikia sudėti spalvas į tokių pačių spalvų puodelius, pastatyti namą iš kaladėlių pagal duotą pavyzdį ar sudėlioti daiktus pagal nurodytą simbolių seką ir pan.
Elgesio modeliavimas. Labai svarbu į netinkamą vaiko, turinčio ASS, elgesį žiūrėti ne kaip į nepaklusnumą ar tyčinį provokavimą, o kaip į supratimo stoką ar vaiko reakciją į jam nesuprantamą ar bauginančią aplinką. Autizmui būdingi sutrikimai labiausiai pasireiškia trijose srityse – socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Mūsų, kaip pedagogų, uždavinys – išmokyti vaiką elgtis tam tikrose situacijose. To galima pasiekti modeliuojant tas situacijas, pavyzdžiui, mokant vaiką paprašyti norimo daikto. Jokiu būdu negalima leisti netinkamu elgesiu pasiekti tikslą. Vaikas gauna norimą daiktą ne tada, kai jį atima, o tada, kai paprašo.
Visada reikia įvertinti aplinkos dirgiklius, kurie gali trikdyti vaiką, turintį ASS. Vaiką gali dirginti dekoracijų gausa, netinkamas apšvietimas, didelis triukšmas, pasikeitusi rutina ir kt. Todėl reikėtų naudoti vaizdines priemones, struktūruoti erdves (ugdymosi, lauko, rūbinės, miegamojo ir t.t.), atsakingai paruošti paveikslėlių dienotvarkę. Kiek įmanoma reikia sumažinti triukšmo lygį – patiesti kilimą, pakabinti užuolaidas, specialias akustines plokštes ar kitas priemones, jeigu triukšmas labai didelis, vaikui uždėti ausines. Kartais užtenka parodyti vaikui trikdančio garso šaltinį. Norint pridengti tiesioginius saulės spindulius – užtraukti užuolaidas, žaliuzes ar kt. Reikėtų numatyti jaukią ir patogią vietą, kur vaikas galėtų nurimti, kai susijaudina, jaučia stresą ar nori pabūti vienas (kamuoliukų baseinas). Turėtume praturtinti aplinką žaislais, mokymo priemonėmis, kad vaikas galėtų rinktis iš jam įdomių ir malonių daiktų.
Emocinę aplinką tinkamai paruošime, jeigu suprasime vaiko poreikius ir bandymus apie juos pranešti. Turime kurti pozityvius santykius, mokyti vaiką žaisti su kitais vaikais ir bendrauti alternatyviosios komunikacijos priemonėmis. Visada reikia įsitikinti, kad vaikas suprato nurodymus, žino, ką turi atlikti, ir suteikti pagalbą, jei jam prireiks. Turime aiškiai įvardyti ir parodyti, kokio vaiko elgesio tikimės. Vaikas ugdymosi procese turi patirti sėkmę. Bendradarbiavimas su kolegomis ir tėvais būtinas – tik komandinis darbas duos teigiamų rezultatų ugdymos(si) procese. Privalome pastebėti vaiko pozityvų elgesį, jį skatinti ir kiek galima ignoruoti neigiamą. Žinodami ir numatydami situacijas, kurios vaikui kelia nerimą ar stresą dar prieš tam įvykstant, ir imdamiesi veiksmų, padėsime jam nusiraminti. Ypač svarbu sistemingai ir tikslingai naudoti paskatinimus; jie turi būti individualūs kiekvienam vaikui, tai gali būti skanėstas, mėgstama veikla ar socialinis paskatinimas.
Labai svarbu, kad mokykloje organizuojamas ugdymo procesas skatintų kurti ir palaikyti santykius, lavintų vaiko socialinius įgūdžius, leistų saugiai ir tinkamai išreikšti emocinius poreikius bei ruoštų jį gyventi ne tik dirbtinai sukurtoje, bet ir gyvenimiškoje aplinkoje.
