Artėja žiema. Kol kas mūsų dar negąsdina nei didelis šaltis, nei sniegas, tačiau jau turime pagalvoti apie savo mažuosius bičiulius – paukščius. Kaip galime padėti paukšteliams, likusiems žiemoti mūsų krašte? Kokias lesyklėles ir kaip galima pasigaminti patiems? Ką paukšteliai lesa žiemos metu? Tokių klausimų vedini lapkričio 10 dieną 5-10 specialiųjų klasių mokiniai su auklėtoja D. Pyragiene, mokytojomis I. Kuzminskiene ir V. Petrulioniene lankėsi Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre, kur administratorė L. Šaltienė atsakė mokiniams į visus rūpimus klausimus.

Jaunieji gamtos mylėtojai sužinojo, kokie paukščiai lieka žiemoti Lietuvoje, pamatė ne tik jų nuotraukas, bet ir išgirdo paukščių balsus. Lankytojų centro darbuotoja papasakojo, kokiu maistu lesinami paukšteliai, parodė, kokias lesyklėles galima pasigaminti patiems. Mokiniai pamatė daug įvairių lesyklėlių pavyzdžių, kurios nustebino ir paprastumu, ir originalumu, ir gamintojo kūrybiškumu. Vaikai sužinojo, kad lesyklėlė - didelė pagalba žiemojantiems paukščiams, tačiau tai kartu yra ir pažadas, kad rūpintis jais reikės iki pavasario. Tai pirma ir svarbiausioji gamtos mylėtojo taisyklė. „Jeigu nesi tikras, kad sistemingai, nuolatos lesinsi paukštelius, geriau nė nepradėti to daryti, nes mažieji giesmininkai greitai pripranta rasti maisto toje pačioje vietoje ir net neieško jo kitur, o kantriai laukia, išsenka ir gali žūti",- sakė centro darbuotoja.

Mokiniai sužinojo, kad didžiausias paukštelių skanėstas – saulėgražų sėklos, tik jos turi būti neskrudintos ir nesūdytos. Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs ir nesugedęs, nekonservuotas ir nesūdytas.
O kokia gi mums patiems nauda iš to paukštelių lesinimo? Visi kartu nusprendėme, kad nauda ne tik paukščiams, bet ir mums – juk labai įdomu stebėti besivaišinančius paukščius. Būtent tada galima daug apie juos sužinoti, pamatyti iš labai arti ir net nufotografuoti. O kaip malonu matyti, kad mažasis giesmininkas taršo būtent tavo atneštą skanėstą...
Gamtamokslinio ugdymo pamokėlė lankytojų centre buvo labai įdomi ir naudinga, o pabaigoje parodytas dokumentinis filmas „Vėžlio planeta" privertė mokinius susimąstyti apie mūsų žemę ir būtiną jos išsaugojimą kitoms kartoms.